Skip to content
September 15, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Visą gyvenimą buvote šaltmirė, o dabar nuolat karšta: ar gali pasikeisti organizmo „termostatas“?

asd September 15, 2026 5 minutes read
Visą gyvenimą buvote šaltmirė, o dabar nuolat karšta: ar gali pasikeisti organizmo „termostatas“?

Dar prieš kelerius metus nuolat norėjosi šilčiau apsirengti, o dabar vis dažniau tenka praverti langą, naktį pabundama suprakaitavus ar dieną netikėtai pajuntamas užplūdęs karštis. Toks pasikeitimas gali nustebinti moterį, kuri didžiąją gyvenimo dalį save laikė šaltmire. Nors pasikeitusi šilumos tolerancija dažnai pirmiausia siejama su hormonų svyravimais, jie nėra vienintelis galimas paaiškinimas.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė pasakoja, kad panašių klausimų sulaukia ir vaistinėje. Ypač dažnai juos užduoda 40–50 metų moterys, kurios pradėjusios dažniau prakaituoti ar jausti karščio bangas svarsto, ar tai jau gali būti artėjančios menopauzės ženklas.

„Karščio bangos gali būti vienas iš perimenopauzės simptomų, tačiau svarbu įvertinti ir menstruacijų pokyčius bei kitus simptomus. Kai moteris pasakoja, kad pradėjo labai prakaituoti, nors anksčiau taip nebūdavo, svarbu išsiaiškinti, kada tai prasidėjo, įvertinti fizinį aktyvumą, patiriamą stresą, miego kokybę ir vartojamus vaistus“, – sako A. Mačiulskaitė.

Anot jos, polinkis šalti ar kaisti nėra nekintanti žmogaus savybė. Organizmas pats gamina šilumą ir reguliuoja jos atidavimą aplinkai, kad kūno temperatūra išliktų gana pastovi. Šį procesą koordinuoja smegenyse esantis pagumburis, kurį galima palyginti su organizmo „termostatu“.

„Bėgant metams gali keistis ne tik hormonų kiekis, bet ir termoreguliacinių mechanizmų jautrumas hormoniniams signalams. Todėl moteris, kuri anksčiau dažnai šaldavo, tam tikru gyvenimo etapu iš tiesų gali pradėti prasčiau toleruoti šilumą“, – akcentuoja vaistininkė.

Karšta ar užplūdo karščio banga?

Užuominų apie tai, kas vyksta organizme, gali suteikti pats karščio pobūdis. Viena yra šilčiau jaustis dėl aukštos aplinkos temperatūros, fizinio aktyvumo ar aprangos, visai kas kita – ramybės būsenoje staiga pajusti užplūstantį karštį.

„Karščio banga yra staigus, trumpalaikis šilumos pojūčio epizodas. Jos metu išsiplečia odos kraujagyslės, padidėja kraujotaka odoje ir gali prasidėti prakaitavimas. Moteris staiga pajunta karštį, kartais parausta veidas, epizodą gali lydėti ryškus prakaitavimas. Tokie simptomai gali pasireikšti ne tik dieną, bet ir miegant“, – paaiškina A. Mačiulskaitė.

Jeigu tokie epizodai dažnai kartojasi naktimis ir pažadina iš miego, tai gali būti būdinga menopauzės vazomotoriniams simptomams. Vis dėlto vien naktinio prakaitavimo nepakanka spręsti apie jo priežastį.

Nėštumo ir menopauzės metu karšta ne dėl to paties

Šilumos pojūtis gali kisti ir kitais moters gyvenimo etapais. Nors nėštumo metu, po gimdymo ir artėjant menopauzei moteris gali pastebėti panašų rezultatą – jai dažniau karšta ar ji daugiau prakaituoja – organizme tuo metu vykstantys procesai skiriasi.

„Nėštumo metu keičiasi hormonų veikla ir medžiagų apykaita, didėja kraujo tūris, todėl kai kurioms moterims gali būti šilčiau, jos gali daugiau prakaituoti. Po gimdymo keičiasi nėštumo metu buvusių hormonų kiekiai ir skysčių balansas, tad gausesnis prakaitavimas gali būti pastebimas ir šiuo laikotarpiu“, – pažymi A. Mačiulskaitė.

Menopauzės metu situacija kitokia – vykstant reprodukcinių hormonų pokyčiams keičiasi ir termoreguliacija. Būtent dėl to karščio bangos ir naktinis prakaitavimas laikomi vienais būdingiausių šio gyvenimo etapo simptomų.

„Vazomotoriniai simptomai yra termoreguliacijos reiškinys, atspindintis reprodukcinės ir termoreguliacijos sistemų sąveiką pagumburyje. Menopauzės metu keičiasi hormoninė aplinka, retėja ovuliaciniai menstruacijų ciklai, o vėliau jie nutrūksta“, – aiškina vaistininkė.

Priežasties verta paieškoti ir vaistų dėžutėje

Pasikeitusią savijautą ne visada reikėtų sieti vien su gyvenimo etapu. Jei gausiau prakaituoti ar prasčiau toleruoti šilumą pradėta palyginti neseniai, verta prisiminti, ar tuo metu nebuvo pradėtas vartoti naujas vaistas, pakeista jo dozė arba pradėti kartu vartoti keli preparatai.

„Vaistai gali turėti įtakos prakaitavimui, kraujagyslių išsiplėtimui, kraujospūdžiui ar organizmo gebėjimui atiduoti šilumą. Tokių pokyčių gali pasitaikyti vartojant kai kuriuos antidepresantus, skausmą malšinančius ar hormoninius preparatus, vaistus nuo skydliaukės sutrikimų, taip pat kai kuriuos kraujospūdį ar širdies veiklą veikiančius vaistus. Reikėtų nepamiršti paminėti ir vartojamų nereceptinių vaistų bei maisto papildų“, – vardija A. Mačiulskaitė.

Todėl aiškinantis, kas galėjo lemti naujai atsiradusius simptomus, gydytojui ar vaistininkui svarbu žinoti apie visus vartojamus preparatus.

Kada neverta visko nurašyti hormonams?

Būtent lydintys simptomai gali būti signalas, kad karščio pojūčio priežasties verta ieškoti plačiau. Jį gali sustiprinti infekcijos, kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai, stresas ar nerimas, miego trūkumas, alkoholis ir kofeinas.

„Jeigu kartu atsiranda svorio pokyčių, širdies plakimas, drebulys, silpnumas, miego sutrikimai ar kiti nauji simptomai, nereikėtų visko nurašyti vien menopauzei ar hormonams“, – pabrėžia A. Mačiulskaitė.

Jeigu karščio pojūtis nestiprus, trumpalaikis, aiškiai susijęs su aplinkos temperatūra, fiziniu krūviu ar stresu ir nėra kitų simptomų, situaciją galima kurį laiką stebėti. Vertėtų atkreipti dėmesį, kada epizodai pasireiškia, kiek trunka, kas vyko prieš jiems atsirandant.

„Jeigu karščio pojūtis pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui arba kartu atsiranda kitų neraminančių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti konkrečios priežasties“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Sveikata

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Tarp Kazlų Rūdos miškų – gera akustika: kviečia garso įrašų studija
Next: Nuo spalio 1-osios – nauja komandiruočių dienpinigių tvarka: ką darbdaviai turi pakeisti jau dabar

Related News

Respublikinė Šiaulių ligoninė pradeda strateginę partnerystę su LSMU Kauno klinikomis
5 minutes read

Respublikinė Šiaulių ligoninė pradeda strateginę partnerystę su LSMU Kauno klinikomis

asd September 15, 2026 0
Kodėl slenka plaukai? Viena iš priežasčių gali slypėti geležies atsargose
3 minutes read

Kodėl slenka plaukai? Viena iš priežasčių gali slypėti geležies atsargose

asd September 15, 2026 0
Prostatos vėžio patikra nuo rugsėjo keičiasi:  daliai vyrų PSA reikės kartoti rečiau, diagnostika tampa tikslesnė
10 minutes read

Prostatos vėžio patikra nuo rugsėjo keičiasi: daliai vyrų PSA reikės kartoti rečiau, diagnostika tampa tikslesnė

asd September 15, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Visą dieną mokykloje – beveik nevalgius: dietistė įspėja apie vaikų įprotį, kurio nereikėtų ignoruoti
    Visą dieną mokykloje – beveik nevalgius: dietistė įspėja apie vaikų įprotį, kurio nereikėtų ignoruoti
    Ryte – skubūs pusryčiai, mokykloje – bandelė arba išvis nieko, o sotesnis maistas tik grįžus namo. Tokia moksleivių
  • Prof. dr. Gediminas Karoblis. Priešobaimingumas. Demografinis šaltkrėtis. Ką daryti?
    Prof. dr. Gediminas Karoblis. Priešobaimingumas. Demografinis šaltkrėtis. Ką daryti?
    Pranešimas, skaitytas 2026 m. rugsėjo 3 d. Šiluvoje rengtoje nacionalinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje ,,Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime
  • Klaipėdos universitetas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacijai pristatė mokslo ir inovacijų potencialą
    Klaipėdos universitetas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacijai pristatė mokslo ir inovacijų potencialą
    Klaipėdos universitete (KU) apsilankiusiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacijai pristatytos Universiteto mokslinių tyrimų galimybės, kuriamos inovacijos ir patirtis
  • Respublikinė Šiaulių ligoninė pradeda strateginę partnerystę su LSMU Kauno klinikomis
    Respublikinė Šiaulių ligoninė pradeda strateginę partnerystę su LSMU Kauno klinikomis
    Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) žengia strategiškai svarbų žingsnį – siekdama tapti Šiaurės Lietuvos medicinos kompetencijų centru, pradeda glaudų
  • Spalį – kvietimas teikti paraiškas Kultūros paso veiklų atrankai
    Spalį – kvietimas teikti paraiškas Kultūros paso veiklų atrankai
    Spalio 5–18 dienomis kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai bus kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso

Jus sudomins

Visą dieną mokykloje – beveik nevalgius: dietistė įspėja apie vaikų įprotį, kurio nereikėtų ignoruoti
6 minutes read

Visą dieną mokykloje – beveik nevalgius: dietistė įspėja apie vaikų įprotį, kurio nereikėtų ignoruoti

asd September 15, 2026 0
Prof. dr. Gediminas Karoblis. Priešobaimingumas. Demografinis šaltkrėtis. Ką daryti?
10 minutes read

Prof. dr. Gediminas Karoblis. Priešobaimingumas. Demografinis šaltkrėtis. Ką daryti?

asd September 15, 2026 0
Klaipėdos universitetas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacijai pristatė mokslo ir inovacijų potencialą
3 minutes read

Klaipėdos universitetas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacijai pristatė mokslo ir inovacijų potencialą

asd September 15, 2026 0
Respublikinė Šiaulių ligoninė pradeda strateginę partnerystę su LSMU Kauno klinikomis
5 minutes read

Respublikinė Šiaulių ligoninė pradeda strateginę partnerystę su LSMU Kauno klinikomis

asd September 15, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}