Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 5,6 proc., tačiau beveik pusę jos lėmė vos kelios su energija ir transportu susijusios kainos. Investuotojui.lt atlikta Valstybės duomenų agentūros poveikio duomenų analizė rodo, kad šildymui ir vėsinimui naudojama kita energija, benzinas ir dyzelinas kartu prie metinės infliacijos pridėjo 2,445 procentinio punkto – 43,7 proc. viso rodiklio. Visas tyrimas: https://investuotojui.lt/tyrimai/infliacijos-anatomija-2026/
Didžiausią įtaką turėjusi šildymo energijos grupė per metus pabrango 39,7 proc. ir pridėjo 0,915 procentinio punkto. Benzinas pabrango 27,5 proc. ir pridėjo 0,881 punkto, dyzelinas – 37,9 proc. ir 0,649 punkto.
Pridėjus asmeninių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, keturi su energija bei automobiliu susiję veiksniai paaiškina 2,738 punkto, arba 48,9 proc. visos infliacijos. Tarp kitų ryškių veiksnių buvo restoranai ir kavinės, medienos kuras, elektra bei cigaretės.
Maisto kainos judėjo priešinga kryptimi. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc. Septynios tarp didžiausią neigiamą įtaką turėjusių maisto grupių – šviežia mėsa, mėsos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniai, šviežios daržovės ir vaisiai, sviestas bei augalinis aliejus – bendrą infliaciją sumažino 0,602 procentinio punkto.
„Bendras 5,6 proc. skaičius gali klaidinti, jei žmogus mato atpigusią mėsą ar duoną ir svarsto, iš kur atsirado infliacija. Rugpjūtį atsakymas buvo labai koncentruotas: trys energijos ir degalų grupės sukūrė beveik 44 proc. viso kainų augimo. Tai taip pat paaiškina, kodėl skirtingi namų ūkiai infliaciją pajuto nevienodai – daug vairuojančio ar būstą kuru šildančio žmogaus asmeninis krepšelis nuo statistinio vidurkio gali smarkiai skirtis“, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.
Plačiose vartojimo kategorijose būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus pakilo 14,9 proc., transporto – 13,4 proc. Pagal kategorijų svorius jos apytiksliai paaiškina apie 65 proc. bendro kainų augimo. Lietuvos galutinis 5,6 proc. rodiklis buvo 2,3 procentinio punkto, arba apie 70 proc., aukštesnis už Eurostato išankstinį 3,3 proc. euro zonos rugpjūčio rodiklį.
Tyrime naudojami rugsėjo 9 d. paskelbti galutiniai Valstybės duomenų agentūros SVKI duomenys ir oficialios atskirų prekių bei paslaugų grupių įtakos. Euro zonos palyginimas remiasi rugsėjo 1 d. paskelbtu išankstiniu Eurostato įverčiu.
Visą tyrimą, metodiką, diagramas ir duomenis rasite adresu:https://investuotojui.lt/tyrimai/infliacijos-anatomija-2026/
Diagramas (2400×1350) ir skaičiavimų duomenis CSV formatu žiniasklaida gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt). Tyrimas – https://investuotojui.lt/tyrimai/infliacijos-anatomija-2026/
Apie investuotojui.lt
Investuotojui.lt – lietuviškas asmeninių finansų portalas, skelbiantis duomenimis grįstus tyrimus, praktinius paaiškinimus ir investavimo priemonių palyginimus. Portalą leidžia MB „NM Media“.
Kontaktai žiniasklaidaiRedas KlerauskasEl. paštas: redakcija@investuotojui.lt
About the Author
