Valdemaras Jakubovskis, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas
Dar prieš kelerius metus pokalbis su verslo klientu apie sabotažo, teroro akto ar karinio drono padarytą žalą būtų laikomas hipotetiniu. Teoriškai tokia žala įmanoma, tačiau nerimauti realybėje − nebuvo precedento. Šiandien tokie klausimai susitikimuose su verslų savininkais, įmonių vadovais, rizikų ekspertais jau nebestebina. Siekdami išlikti atsparūs potencialiems iššūkiams, verslai koreguoja savo veiklos tęstinumo planus.
Tiesa, situacija nepasikeitė per naktį, tačiau šiais metasi ji ypač paaštrėjo. Kontrabandinių oro balionų trikdoma civilinė aviacija, į šalies oro erdvę užklystantys dronai, išaiškintų diversijų aplinkybės iš esmės perbraižo grėsmių verslui žemėlapį. Planuodami savo ateities veiklos gaires, verslai neretai šias geopolitines rizikas perkelia iš „mažai tikėtinų įvykių“ dalies į daug svarbesnę „tokiu atveju, jei“ dalį.
Draudimo sektoriuje šis pokytis matomas bene aiškiausiai. Pagal įprastą tarptautinę praktiką, politinio pobūdžio konfliktų rizika, įskaitant ir karinių dronų ar sabotažo išpuolių sukeltą žalą, standartinės sutarties atveju būdavo priskiriama prie nedraudžiamųjų įvykių kategorijos. Tokių įvykių tikimybės ir galimo masto nebuvo įmanoma pagrįstai įvertinti ir apskaičiuoti.
Tačiau saugumo situacijai regione nerimstant, pasikeitė ir Lietuvos draudimo rinkos požiūris į galimas grėsmes. Incidentai regione ėmė kartotis, o jų pobūdis – įgauti atpažįstamų ir suklusti verčiančių dėsningumų. Kai grėsmės kartojasi ir jų pobūdį galima įvertinti, atsiranda galimybė riziką modeliuoti.
Trys praktiniai dalykai verslui
Pirma, didžiausius nuostolius versle dažniausiai lemia ne sugriauta siena ar išmušta skylė stoge. Tiesioginę turto žalą įsivaizduoti lengviausia, tačiau finansiškai skaudžiausia įmonei būna veiklos nutrūkimas ir prastova.
Įmonė netikėtai gali netekti pajamų ir patirti didelių finansinių nuostolių dėl sustojusios veiklos, kai jos turtas sunaikinimas arba sugadinamas Todėl šiandien kiekvienam verslui verta įsivertinti: kiek laiko įmonė galėtų neveikti nepatirdama kritinių finansinių nuostolių ir ar draudimo sutartyje numatyta pakankama apsauga šiam laikotarpiui?
Antra, valstybės atsakomybė turi aiškias ir apibrėžtas ribas. Krašto apsaugos ministerija yra įsipareigojusi atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą tais atvejais, jei ji kiltų dėl Lietuvos kariuomenės ar NATO pajėgų gynybos tikslais panaudotos karinės jėgos.
Svarbu suprasti to apimtį: būtų atlyginama dėl gynybos veiksmų, o ne dėl pačios priešiškos veikos kilusi žala. Jei verslo turtą apgadintų nenumuštas dronas arba neužkardytas sabotažo aktas, labai tikėtina, kad žala gultų ant paties verslo pečių.
Trečia, rizikos mastas nebėra tiesiogiai proporcingas įmonės dydžiui. Jį labiau lemia įmonės geografinė padėtis, kaimynystė ir kitos aplinkybės – atstumas iki kritinės infrastruktūros, pasienio, uostų, energetikos ar logistikos objektų, taip pat pačios įmonės veiklos pobūdis ir matomumas. Todėl vidutinio dydžio gamybos įmonė mieste gali susidurti su ne ką mažesne rizika, nei stambi bendrovė, įsikūrusi nuošaliame regione.
Verta pabrėžti, kad draudimas nėra tiesioginis atsakymas mūsų regiono geopolitiniams iššūkiams. Nacionalinio saugumo klausimus sprendžia valstybė, o įmonės atsparumas priklauso nuo jos pačios sprendimų dėl turto, įrangos, atsargų apsaugos ir finansinių saugiklių.
Draudimo paslaugos paskirtis konkreti: padėti netikėto ir staigaus įvykio finansines pasekmes paversti iš anksto įvertinama rizika ir kompensuoti nuostolius, kai jų išvengti nepavyksta. Verslui, planuojančiam investicijas penkeriems ar dešimčiai metų į priekį, tai nėra smulkmena.
Šiais metais jau galėjome įsitikinti − su politinio ir karinio pobūdžio konfliktais susijusios rizikos galimos ir Lietuvoje, tai nėra vien tik hipotetiniai pasvarstymai. Šiandien prasmingiau būtų klausti, ar jūsų įmonės turto, transporto parko ir verslo nutrūkimo apsaugos atitinka regiono saugumo iššūkius.
About the Author
