Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna prašymų spręsti privataus žemės sklypo ginčus, kai vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bendraturčių žemės sklype sukala riboženklius, pažyminčius, jo manymu, jam tenkančią žemės sklypo dalį. Tokiose situacijose neretai kreipiamasi į NŽT, kad ji patikrintų privačiame žemės sklype sukaltus riboženklius ir išspręstų tarp bendraturčių kylančius nesutarimus.
NŽT atkreipia dėmesį, kad privataus žemės sklypo bendraturčių ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, jo dalių ar tarpusavyje nustatytos naudojimosi tvarkos nėra NŽT kompetencijai priskirti klausimai ir šių klausimų Tarnyba nesprendžia.
Bendrosios dalinės nuosavybės atveju keli asmenys yra to paties turto (žemės sklypo) bendraturčiai. Tai reiškia, kad nė vienas jų neturi atskiro, nuosavybės teise priklausančio konkretaus žemės sklypo, jiems priklauso tik tam tikra nustatyta bendro žemės sklypo dalis.
Bendraturčiai gali susitarti, kaip faktiškai naudosis bendru žemės sklypu. Pavyzdžiui, bendru susitarimu gali nusistatyti, kuria žemės sklypo dalimi naudosis vienas bendraturtis, o kuria – kitas. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti įforminta žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kuris yra tvirtinamas notarine žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartimi.
Svarbu žinoti, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tas pats, kas nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimas. Nustačius naudojimosi tvarką, bendras sklypas netampa atskirų savininkų atskirais žemės sklypais.
Privataus žemės sklypo bendraturčių sudarytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos NŽT nederina. Pavyzdžiui, NŽT negali spręsti, kad vienam bendraturčiui priklausanti žemės sklypo dalis yra vienoje vietoje, o kitam – kitoje, jeigu dėl to tarp pačių bendraturčių kyla ginčas. Taip pat NŽT nenustato ir nekeičia privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bendraturčių susitarimu nustatytos naudojimosi tvarkos.
Jeigu žemės sklypo bendraturčiai geranoriškai susitaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jų susitarimas gali būti įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu susitarti nepavyksta, ginčas turi būti sprendžiamas civiline, o ne administracine tvarka.
Civilinis kodeksas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai bendraturčiai nesutaria, valdymo ir naudojimosi tvarka gali būti nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
NŽT pagal savo kompetenciją tikrina, ar teisingai nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, įskaitant jo išorines ribas. Tuo tarpu bendraturčių nustatytos žemės sklypo dalių ribos nėra žemės sklypo kadastro duomenys, todėl jų nustatymo ar su tuo susijusių bendraturčių nesutarimų NŽT nesprendžia.
About the Author
