Vilniuje užaugusios technologijų bendrovės plečiasi pasaulyje, tačiau savo strateginį centrą išlaiko mieste, o sukauptas kapitalas, kompetencijos ir patirtis vis dažniau grįžta į vietos ekosistemą. Tai paneigia nusistovėjusį įsitikinimą, kad augimas neišvengiamai reiškia išvykimą, kuomet „išaugus“ namų rinką verslo būstinė, vadovai ir dalis svarbiausių funkcijų iškeliauja į Londoną, Berlyną, Niujorką ar kitą globalų centrą.
Lietuva šiame kontekste išsiskiria visame regione: tik 26 proc. šalyje įkurtų augimo stadiją pasiekusių startuolių yra perkėlę savo būstinę į užsienį, rodo dealroom.co duomenys. Tuo metu, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ši dalis sudaro 70 proc., o Estijoje – 50 proc.
Kartu auga ir Vilniaus technologijų ekosistemos mastas. 2025 m. sostinės startuoliai pritraukė 212 mln. eurų rizikos kapitalo – 60 proc. daugiau nei metais anksčiau, o bendra jų vertė pasiekė 15,5 mlrd. eurų.
Pasak Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Verslo skyriaus vadovo Mariaus Stasiukaičio, gebėjimas ne tik užauginti, bet ir išlaikyti globalias bendroves yra vienas iš požymių, kad miesto technologijų ekosistema pereina į brandos etapą.
„Ilgą laiką mažesnių Europos miestų sėkmė buvo matuojama tuo, kiek startuolių jie sugeba užauginti ir kiek užsienio investicijų pritraukti. Tačiau yra dar vienas, gerokai sudėtingesnis testas – kas atsitinka įmonei tapus globaliai sėkmingai. Ar jai vis dar apsimoka savo būstinę, talentus ir sprendimų priėmimą išlaikyti tame pačiame mieste? Tai, kad Lietuvoje būstines į užsienį perkelia tik 26 proc. augimo stadiją pasiekusių startuolių yra labai svarbus signalas. Turime išlaikyti tokias sąlygas, kad Vilnius įmonėms būtų ne tik vieta pradėti, bet ir vieta, iš kurios valdoma globali plėtra“, – sako M. Stasiukaitis.
„Maža šalis“ – nebe argumentas
Vienas tokių pavyzdžių – Vilniuje 2015 m. veiklą pradėjusi interneto duomenų infrastruktūros įmonių grupė „Oxylabs“. Bendrovė iš Lietuvos sostinės išaugo į globalų verslą, o plėsdama veiklą pati įsigyja technologijų įmones Silicio slėnyje ir Prancūzijoje bei aptarnauja daugiau nei 350 tūkst. verslo klientų visame pasaulyje. Pasak jos vadovo Vytauto Savicko, maža vietos rinka šiuo atveju tapo ne kliūtimi, o paskata nuo pat pradžių konkuruoti globaliai.
„Mūsų šalis neturi milžiniškos vidaus rinkos, todėl Vilnius mus nuo pirmos dienos vertė mąstyti globaliai. Tai išugdė greitį ir konkurencingumą. Pradėjome 2015 metais, kai viešųjų duomenų rinka dar tik formavosi. Rinkoje nebuvo jokių vadovėlių ar aiškių žaidimo taisyklių, todėl Vilniaus startuolių bendruomenės kultūra – judėti greitai, drąsiai testuoti ir mokytis iš klaidų – mums buvo gyvybiškai svarbi“, – sako V. Savickas, apie Vilniuje užaugusių technologijų bendrovių pasirinkimą čia išlaikyti savo verslo centrą kalbėsiantis ir šių metų „Startup Fair“.
Anot jo, technologijų versle ir pati įmonės kilmė šiandien turi vis mažiau įtakos jos galimybėms konkuruoti.
„Kai turime virš 160 patentų, patys brėžiame etiško duomenų rinkimo standartus pasaulyje ir užtikriname infrastruktūrą, be kurios neveikia didieji DI modeliai, geografinė kilmė tampa ne minusu, o įdomia ir įkvepiančia sėkmės istorija. Pasakymas „esame maža šalis“ yra tik mūsų pačių susikurtas psichologinis barjeras, kuris praktikoje jau seniai nebeveikia. Niujorko ar San Fransisko bendrovei absoliučiai nerūpi, kuriame mieste stovi tavo biuras. Jiems rūpi produkto kokybė, saugumas, atitiktis teisės aktams ir reali vertė verslui“, – teigia V. Savickas.
Kai viena sėkmės istorija augina kitą
Globalios technologijų bendrovės pasilikimo vertė miestui atsiskleidžia ne tik per jos pačios sukuriamas darbo vietas. Kartu vietos ekosistemoje lieka sukaupta patirtis, kapitalas ir technologinės kompetencijos, kurios gali tapti pagrindu kitai įmonių kartai.
„Šis variklis jau sukasi visu pajėgumu. „Oxylabs“ ar kitose brandžiose įmonėse užaugę darbuotojai išeina kurti savo startuolių jau žinodami, kaip veikia globali plėtra, todėl jie nekartoja pradedančiųjų klaidų ir atsineša patikrintas praktikas. Kartu vyksta aktyvus kapitalo reinvestavimas – sėkmingų bendrovių įkūrėjai ir vadovai tampa verslo angelais, kurie pirmaisiais eurais rizikuoja finansuodami naujas idėjas“, – sako V. Savickas.
Pasak jo, vis svarbesnė tampa ir prieiga prie jau sukurtos technologinės infrastruktūros. Užuot viską kūrę nuo nulio, nauji startuoliai gali naudotis brandesnių bendrovių technologijomis ir gerokai greičiau pasiekti rinką.
Anot M. Stasiukaičio, būtent toks sukauptos vertės judėjimas ekosistemos viduje keičia ir tai, kaip reikėtų vertinti mieste užaugusių globalių bendrovių reikšmę.
„Svarbu ne tik tai, kiek žmonių globali bendrovė įdarbina ar kiek pati investuoja. Ilgainiui jos sukaupta patirtis, kapitalas ir technologijos pradeda kurti naują vertę už pačios įmonės ribų – darbuotojai tampa steigėjais, vadovai investuotojais, o jau sukurta infrastruktūra leidžia kitoms komandoms judėti greičiau. Todėl miesto gebėjimas išlaikyti užaugusias bendroves ilgainiui tampa gebėjimu auginti visą ekosistemą“, – sako M. Stasiukaitis.
About the Author
