Išmanusis telefonas šiandien lydi moksleivius didžiąją dienos dalį – nuo bendravimo ir pramogų iki mokymosi ar kasdienių užduočių. Naujausia moksleivių apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną, o 59 proc. vien socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia 3 valandas ar daugiau. Du trečdaliai patys pripažįsta naršantys per daug. Tačiau technologijoms tapus neatsiejama kasdienybės dalimi, kyla ir kitas klausimas – ne tik kaip sutrumpinti laiką prie ekranų, bet ir kaip jį išnaudoti prasmingiau.
Siekdama geriau suprasti technologijų vaidmenį jaunuolių kasdienybėje, jų požiūrį į savo skaitmeninius įpročius ir galimybes technologijas panaudoti prasmingiau, technologijų bendrovė „Samsung“ šių metų rugpjūtį inicijavo apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Apklausos duomenimis, 41 proc. moksleivių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu kasdien naudojasi 5–6 valandas, dar 20 proc. – 7 valandas ar ilgiau. Didelę šio laiko dalį užima socialiniai tinklai: 38 proc. juose kasdien praleidžia 3–4 valandas, o 21 proc. – daugiau nei 4 valandas. Kad laiko prie ekranų kartais praleidžia daugiau, nei norėtųsi, pastebi ir patys jaunuoliai. Daugiau nei pusė (55 proc.) yra patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti telefone, tačiau buvo sunku nuo jo atsitraukti.
Tai atsispindi ir paklausus, ko moksleiviams būtų sunkiausia atsisakyti visam mėnesiui. Daugiau nei pusė – 51 proc. – pasirinko socialinius tinklus ir išmanųjį telefoną. Gerokai mažiau apklaustųjų sunkiausia būtų mėnesį nesusitikti gyvai su draugais (18 proc.), nežaisti vaizdo žaidimų (14 proc.) ar atsisakyti nesveiko maisto ir saldumynų (7 proc.).
Apklausos temos siejasi ir su šių metų jaunimo programos „Solve for Tomorrow“ kryptimis. Joje 9–12 klasių moksleivių komandos šį rudenį jau šeštąjį kartą kviečiamos pastebėti savo aplinkoje aktualią problemą ir ieškoti technologijomis paremto jos sprendimo. Šiemet daugiausia dėmesio skiriama fizinio aktyvumo skatinimui ir tvarumo iššūkiams.
Kaip laiką su telefonu išnaudoti prasmingiau?
Pasak „Solve for Tomorrow“ programos vadovės Baltijos šalyse Eglės Tamelytės, tokie rezultatai nebūtinai turėtų vesti prie neigiamų išvadų. Apklausa rodo, kad technologijos moksleiviams nėra vien pramogų priemonė: paklausti, kurios technologijos labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo, 43 proc. – muzikos, o 23 proc. – mokomąsias programėles.
39 proc. apklaustųjų taip pat mano, jog technologijos padeda arba veikiau padeda ugdytis sveikus įpročius. Dažniausiai minima pagalba mokantis ar studijuojant – ją nurodė 38 proc. respondentų. Penktadaliui technologijos padeda reguliariai sportuoti, 19 proc. – sveikiau maitintis ar nepamiršti gerti vandens.
„Įdomu ir tai, kad patys jaunuoliai mato, kur technologijos galėtų jiems padėti dar labiau. Jei jų pagalba galėtų pagerinti vieną savo įprotį ar veiklą, 35 proc. pirmiausia rinktųsi efektyvesnį mokymąsi, 19 proc. – daugiau sporto, o 13 proc. norėtų technologijų pagalba kaip tik mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose. Tai rodo, kad svarbiau tampa ne tai, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, bet kaip naudojamės technologijomis savo naudai“, – teigia E. Tamelytė.
Kur technologijos galėtų padėti labiausiai?
Vienas iš būdų sumažinti pasyviai prie ekrano praleidžiamą laiką gali būti veikla, kuri konkuruoja dėl jaunuolio dėmesio. Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai pirmiausia nurodė naują pomėgį ar įgūdį – šį atsakymą pasirinko 36 proc. respondentų. Dar 31 proc. motyvuotų daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.
Sportas nemažai daliai moksleivių jau yra įprasta savaitės dalis: 33 proc. apklaustųjų fiziškai aktyvia veikla užsiima 3–5 kartus per savaitę, dar 5 proc. – kasdien. Apklausa atskleidžia ir jaunuolių požiūrį į tvarumą bei su juo susijusias veiklas. Visgi technologijų potencialas šioje srityje dar nėra plačiai išnaudojamas: 37 proc. nurodo apskritai nesinaudojantys tvarumui skirtomis technologijomis. Paklausti, kas trukdo rinktis tvaresnius sprendimus, dažniausiai jaunuoliai nurodo, kad apie juos per mažai išmano.
„Apklausos rezultatai leidžia matyti, kad technologijos jaunuolių kasdienybėje jau atlieka daugybę skirtingų vaidmenų: nuo mokymosi ir bendravimo iki judėjimo ar tvaresnių pasirinkimų. Todėl klausimas, kaip jomis naudotis prasmingiau, nebūtinai turi vieną atsakymą – jo gali ieškoti ir patys jauni žmonės, pradėdami nuo problemų, kurias geriausiai pažįsta savo kasdienybėje“, – sako „Solve for Tomorrow“ programos vadovė Baltijos šalyse E. Tamelytė.
Apie apklausą
Bendrovės „Samsung“ užsakymu apklausą 2026 m. rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 949 14–19 metų jaunuoliai: 320 iš Lietuvos, 315 iš Latvijos ir 314 iš Estijos. Tyrimo metu buvo analizuojami jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą bei tvarumą.
About the Author
