Rugsėjo 20–24 dienomis Vilniuje, Kaune ir nuotoliniu būdu vyks „Atvirumo demencijai dienos 2026“ – renginių ciklas, kviečiantis visuomenę geriau suprasti demenciją, žmonių, gyvenančių su demencija, ir jų artimųjų patirtis bei ieškoti būdų kurti atviresnę ir demencijai draugiškesnę visuomenę.
Programą organizuoja asociacija „Demencija Lietuvoje“ kartu su partneriais. Penkių dienų programoje susitiks sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, žmogaus teisių, švietimo ir kultūros sričių atstovai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir kultūros sektoriaus galimybėms prisidėti prie pokyčių.
„Demencija nėra natūrali senėjimo dalis“, – primena organizatoriai. Demencija yra sindromas, apimantis atminties, mąstymo, sprendimų priėmimo, socialinių ir fizinių gebėjimų pokyčius. Lietuvoje demencijos diagnozę turi beveik 44,5 tūkst. žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 80 tūkst.
Ilgėjant gyvenimo trukmei, demencija tampa vis aktualesne visuomenės realybe. Vis dėlto apie ją vis dar dažnai kalbama su baime, nerimu ir nežinomybe, o demenciją supa daugybė mitų ir stereotipų. Atviresnis požiūris gali padėti geriau atliepti žmonių, gyvenančių su demencija, ir jų artimųjų poreikius bei prisidėti prie geresnės jų gyvenimo kokybės.
Demencija – ne tik medicinos, bet ir visuomenės klausimas
„Atvirumo demencijai dienos“ kviečia į demenciją pažvelgti ne vien kaip į medicininį, bet ir kaip į socialinį bei kultūrinį reiškinį. Programoje bus kalbama apie demencijos rizikos veiksnius, pirmųjų demencijos požymių atpažinimą, diagnostiką, gyvenimą po diagnozės, pagalbą artimiesiems, vaikų santykį su demencija ir žmonių, gyvenančių su demencija, galimybes visavertiškai dalyvauti visuomenės ir kultūriniame gyvenime.
„Svarbu matyti demenciją ne vien kaip medicininį reiškinį, bet ir suprasti su ja susijusią socialinę realybę bei stigmą. Atviresnis žvilgsnis į demenciją gali padėti žmonėms anksčiau kreiptis pagalbos, sulaukti palaikymo savo aplinkoje ir ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę“, – sako Ieva Petkutė, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė, programos iniciatorė ir sudarytoja.
Prof. dr. Jūratė Macijauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanė ir Geriatrijos klinikos vadovė, atkreips dėmesį, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas, sukuriantis vientisą pagalbos sistemą žmogui ir jo šeimai, kurioje atsakomybė, informacija ir paslaugų tęstinumas neprarandami pereinant iš vieno sektoriaus ar institucijos į kitą ir užtikrina nuoseklią, koordinuotą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, apimančią sveikatos, socialines, bendruomenines ir artimųjų paramos paslaugas.
Nuo ankstyvų požymių iki kultūros
Rugsėjo 21 d., minint Pasaulinę Alzheimerio ligos dieną, vyks nuotolinis seminaras „Demencija: nuo ankstyvos diagnozės iki pirmųjų žingsnių po jos“, kuriame bus kalbama apie pirmuosius demencijos požymius, pagrindines demencijos priežastis, tarp jų Alzheimerio ligą ir kraujagyslinę demenciją, diagnostiką bei pagalbą žmogui ir jo artimiesiems po diagnozės.
Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, vyks renginys, skirtas artimųjų, globojančių demenciją turinčius asmenis, iššūkiams ir prieinamai pagalbai.
Svarbi programos dalis skiriama kultūros sektoriui. Vilniuje vyks „Kaip kalbėti su vaikais apie demenciją?“, „Atvirumo demencijai forumas“, pristatantis TADAM – demencijai atvirų muziejų tinklą, patyriminės dirbtuvės „Susitikime muziejuje“, praktinis seminaras „Lėto tempo galia“ ir konferencija „Pažinti demenciją. Kurti įtraukią biblioteką“.
Kultūra gali būti erdvė, kurioje žmogus, gyvenantis su demencija, išlieka matomas, gali dalyvauti, patirti, kurti ir palaikyti ryšį su kitais. Todėl renginiuose bus ieškoma atsakymų, kaip kultūros organizacijos ir kitos visuomenės institucijos gali tapti prieinamesnės žmonėms, gyvenantiems su demencija, ir jų artimiesiems.
„Atvirumo demencijai dienos“ siekia parodyti, kad demencija nėra tik sveikatos sistemos klausimas. Atviresnei visuomenei kurti reikalingas skirtingų sektorių bendradarbiavimas, o kultūros organizacijos gali tapti svarbia šio pokyčio dalimi.
Kviečia pažinti, suprasti ir veikti
„Atvirumo demencijai dienos 2026“ vyks rugsėjo 20–24 dienomis Vilniuje, Kaune ir nuotoliniu būdu.
Praktinė informacija ir faktai žiniasklaidai
Daugiau informacijos – https://atvirademencijai.lt/atvirumo-demencijai-dienos/
Organizatoriai: asociacija „Demencija Lietuvoje“ ir VšĮ „Socialiniai meno projektai“.Asociacija „Demencija Lietuvoje“ atstovauja demenciją turintiems žmonėms bei jų artimiesiems, mažina su šia būkle susijusią stigmą, stiprina pagalbos prieinamumą ir yra pilnateisė tarptautinės organizacijos „Alzheimer Europe“ narė.
Programos partneriai: Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, LR Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), LSMU Kauno ligoninė, Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija, Asmens su negalia teisių gynimo agentūra prie SADM, Vilniaus miesto savivaldybė.
Komunikacinis partneris: LRT
Pagrindinis rėmėjas: medicinos kompanija „Eli Lilly“
Rėmėjai: ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje, Italijos ambasada, Italų kultūros institutas Lietuvoje.
Svarbiausi faktai apie demenciją (kontekstui):
- Tai sindromas: Demencija nėra viena konkreti liga – tai sindromas, kurį sukelia įvairios galvos smegenų ligos (dažniausia – Alzheimerio liga, sudaranti 50–70 proc. atvejų). Ji paveikia atmintį, mąstymą, elgesį ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis.
- Amžius yra pagrindinis nekeičiamas demencijos rizikos veiksnys, tačiau net 45 proc. demencijos atvejų galima išvengti, atliepiant keičiamus su gyvensena susijusius veiksnius.
- Nors dažniausiai išsivysto vyresniems nei 65 metų žmonėms, ji gali pasireikšti ir jaunesniame (40–50 metų) amžiuje.
- Statistika: Higienos instituto (2025 m.) duomenimis, Lietuvoje demencijos diagnozę turi beveik 44,5 tūkst. žmonių. Tačiau realus skaičius, asociacijos vertinimu, gali siekti apie 56 tūkst. atvejų.
- Simptomai: Ankstyvieji požymiai – trumpalaikės atminties sutrikimai, sunkumai atliekant įprastas užduotis, sumišimas, apatija, asmenybės pokyčiai. Visuomenės informuotumo didinimas, kova su stigma gali prisidėti prie ankstyvos diagnozės. Ankstyva diagnozė leidžia laiku gauti pagalbą ir geriau pasiruošti gyvenimui su šia būkle.
