Rūdninkų kariniame miestelyje apsilankiusi Europos investicijų banko (EIB) prezidentė Nadia Calviño, kartu su EIB grupės valdybos nariais, Lietuvos Respublikos Finansų ir Krašto apsaugos bei Vokietijos gynybos ministerijų atstovais įvertino Rūdninkų projekto eigą ir ambicingą Lietuvos planą užbaigti projektą iki 2027 metų pabaigos.
„Prieš kelerius metus apie Vokietijos brigadą Lietuvoje dar kalbėjome kaip apie ambiciją. Šiandien Rūdninkuose jau matome, kur ji gyvens, treniruosis ir ruošis Lietuvos gynybai. Dabar svarbiausia išlaikyti tempą ir padaryti tai, ką pažadėjome – miestelio kritinę infrastruktūrą užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Rūdninkų karinio miestelio projektas yra puikus pavyzdys, ką galima pasiekti, kai nacionalinės institucijos ir tarptautiniai partneriai nuosekliai bendradarbiauja siekdami bendro tikslo“, – Rūdninkuose sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Pasak ministro, Rūdninkų projektas peržengia Lietuvos sienas. Šis karinis miestelis, kuriame tarnybą atliks apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, sustiprins atsparumą NATO rytiniame flange, padidins karinį mobilumą ir tiesiogiai prisidės prie visos Europos kolektyvinės gynybos. „Tai investicija į saugesnę Lietuvą, stipresnę NATO ir atsparesnę Europą“, – pabrėžė finansų ministras.
„Rūdninkuose matome labai konkretų rezultatą to, kaip atrodo Europos solidarumas saugumo srityje. Čia kuriama infrastruktūra, kuri bus svarbi Lietuvos ir mūsų sąjungininkų gebėjimui atgrasyti potencialų agresorių ir, prireikus, ginti NATO rytinį flangą. Todėl EIB sprendimas finansuoti šį projektą yra svarbus ne tik dėl pačios investicijos. Tai aiškus ženklas, kad investicijos į Europos saugumą tampa bendru Europos prioritetu – ir kad galime mobilizuoti ne tik politinę valią, bet ir finansinius instrumentus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Finansų ministras padėkojo EIB ne tik už iki 540 mln. EUR galinčią siekti paskolą projektui, bet ir už konsultacinę-techninę pagalbą Lietuvos institucijoms. Pasak ministro, tokio dydžio projektui neužtenka vien turėti pinigų. „Reikia susitarti su tarptautiniais partneriais, sudėlioti finansavimo modelį ir pasiekti, kad dėl projekto konkuruotų finansuotojai. Kuo didesnė konkurencija, tuo geresnės sąlygos Lietuvai. Būtent to ir siekėme dirbdami kartu su EIB – ne tiesiog gauti finansavimą, o gauti jį geriausiomis įmanomomis sąlygomis“, – sakė T. Valys.
Finansų ministras priminė Lietuvos įsipareigojimą toliau investuoti į savo saugumą, atsparumą ir pasirengimą. „5,38 procento BVP gynybai Lietuvai yra milžiniška suma, todėl kiekvienas euras turi dirbti maksimaliai efektyviai. Mūsų tikslas nėra tiesiog daugiau išleisti gynybai. Tikslas – už tuos pinigus gauti daugiau saugumo. Rūdninkų projektas demonstruoja, kaip, prie nacionalinių lėšų prijungus patikimų tarptautinių partnerių finansavimą, galima greičiau įgyvendinti ne tik Lietuvai svarbius projektus“, – akcentavo T. Valys.
Ministras padėkojo EIB, tarptautiniams partneriams, nacionalinių institucijų specialistams, kurių atsidavimas, patirtis ir sunkus darbas padeda sėkmingai įgyvendinti visos Europos saugumui svarbų projektą.
Dvišaliame susitikime su EIB prezidente Nadia Calviño finansų ministras aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes, artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus ir paramos Ukrainai tęstinumą.
Rūdninkų projektas apima 170 hektarų plotą ir daugiau nei 150 infrastruktūros objektų statybą ir modernizavimą, įskaitant gyvenamuosius, administracinius, mokymo ir logistikos objektus. Projektas atitinka ES ir nacionalinės politikos kryptis bei prisideda prie ES saugumo ir gynybos strategijos, 2025 m. ES Baltosios knygos dėl gynybos ir Lietuvos nacionalinės gynybos sistemos bei jos plėtros programos (2024 m.) įgyvendinimo. Taip pat – padeda siekti ES strateginio savarankiškumo, NATO sąveikumo ir regioninio stabilumo stiprinimo, kartu generuodamas netiesioginę socialinę naudą, gerinant vietos infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros, vandens, nuotekų sistemas ir kelių tinklus.
EIB prisideda prie 2-ojo projekto etapo, kurio metu bus įrengtos sraigtasparnių aikštelės, pastatytos kareivinės, valgykla, medicinos paskirties pastatai ir kita infrastruktūra. Bendra II etapo sutarčių vertė – 1,33 mlrd. eurų su PVM. Šią sumą valstybė įmonėms sumokės per 12,5 metų – atsiskaitymai prasidės užbaigus statybas ir perdavus karinį miestelį naudoti Lietuvos kariuomenei.
About the Author
