Po pakankamai spartaus ekonomikos augimo pernai, 2026 metais šalies ūkis turėtų augti panašiu tempu – 2,9 proc. Infliacija šiemet padidės iki 5,0 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 6,8 proc., o atlyginimų augimas paspartėti reikšmingiau ir siekti 9,4 proc. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
„Lietuvos ekonomika išlieka atspari, o jos augimą šiemet palaiko stipri vidaus paklausa. Tačiau turime atidžiai stebėti geopolitinę ir ekonominę situaciją, nes aukštesnės energijos kainos, neapibrėžtumas pasaulinėje prekyboje ir silpnesnė išorės paklausa išlieka svarbiais rizikos veiksniais. Kartu svarbu tai, kad nepaisant spartesnės infliacijos, pajamos iš darbo ir senatvės pensijos šiemet augs beveik dvigubai sparčiau, todėl gyventojų perkamoji galia stiprės“, – sako finansų ministras T. Valys.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad po pakankamai spartaus augimo pernai, 2026 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas išlaikys panašų tempą ir sieks 2,9 proc., o antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos poveikis skatins vidaus vartojimą. Šiam poveikiui išnykus, 2027 m. BVP augimas sulėtės iki 2,2 proc. Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos BVP turėtų augti vidutiniškai po 2,5 proc. kasmet.
Išliekant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumui, nedarbo lygis 2026 metais sumažės iki 6,8 proc., tačiau išliks palyginti aukštas. 2027 metais lėtėjant ekonomikos augimui nedarbo lygis nežymiai padidės iki 6,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais turėtų siekti 6,8 proc. Užimtųjų skaičius šiemet padidės 0,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užimtųjų skaičiaus pokytis šalyje nuosaikiai mažės ir bus artimas –0,1 proc.
Scenarijuje projektuojama, kad šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas paspartės iki 9,4 proc. Darbo užmokesčio didėjimą daugiausia lems įtempta padėtis darbo rinkoje, darbuotojų trūkumas ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo poveikis. 2027 metais vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų sulėtėti iki 7,2 proc.
Pernai paspartėjęs kainų augimas šiemet išliks spartus – 2026 metais vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti 5,0 proc. Šiuo laikotarpiu ją reikšmingai didins dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose išaugusios energijos žaliavų kainos. Kita vertus, kol kas ženkliai išaugusios energijos kainos nepersidavė į svarbią grupę – maisto produktus, liepą buvo stebimas šių produktų kainų mažėjimas. Kitąmet infliacijos tempas turėtų sulėtėti iki 3,3 proc., o vidutiniu laikotarpiu nuosaikiai mažėti.
Augant namų ūkių pajamoms, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 4,5 proc. Impulsą vartojimo augimui turi antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos įtaka. Išnykus šiam poveikiui, 2027 metais vartojimo išlaidų augimas sulėtės iki 2,2 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 2,7 proc.
Numatoma, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) šiemet augs 4,6 proc.. Didėjant poreikiui investuoti į šalies saugumą, augant išorės ir vidaus paklausai, ir išliekant poreikiui investuoti į darbo našumą didinančias priemones vėlesniais vidutinio laikotarpio metais vidutinis išlaidų BFKF augimo tempas galėtų būti artimas 4,5 proc.
Scenarijuje numatoma, kad 2026 metais realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc. – lėčiau nei pernai. Neigiamą įtaką eksporto rinkų raidai ir Lietuvos prekių eksporto plėtrai darys prastesnės tarptautinės prekybos sąlygos dėl JAV taikomų importo muitų ES prekėms bei dėl karo Irane išaugusios energijos kainos. Paslaugų eksportas ir toliau reikšmingai prisidės prie bendrojo eksporto augimo. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais dėl palankesnės išorės paklausos raidos prekių ir paslaugų eksportas turėtų toliau augti, o metinis augimo tempas siekti 3,2 proc.
Scenarijus sudarytas išliekančio didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tęsiantis geopolitiniams konfliktams ir vyraujant neužtikrintumui dėl tarptautinės prekybos politikos.
Rusijos karo prieš Ukrainą ir karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimas, neigiamos stiprėjančio protekcionizmo pasekmės tarptautinei prekybai, energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika ES ir nacionaliniu mastu, sparčiau įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, kurių išsipildymas galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
Pagrindinių ekonominės raidos scenarijaus rodiklių palyginimas
Šaltiniai: Finansų ministerija, Valstybės duomenų agentūra.
Skliausteliuose pateiktas atitinkamo rodiklio 2026 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijaus įvertis.
Visą Lietuvos ekonominės raidos scenarijų (2026 metų rugsėjis) rasite čia.
Papildoma informacija:
Ekonominės raidos scenarijus parengtas įvertinus pirmojo 2026 metų pusmečio nacionalinių sąskaitų ir kitus statistinius duomenis, po Finansų ministerijos 2026 m. kovą paskelbto scenarijaus įvykusius išorės aplinkos pokyčius ir kitą informaciją. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos ir valiutos kurso atitinka Tarptautinio valiutos fondo šių metų liepos mėnesį ir Europos Centrinio Banko 2026 m. birželio mėnesį paskelbtas ekonomines projekcijas ir prielaidas, o prielaidos dėl energijos (naftos ir gamtinių dujų) kainų parengtos remiantis informacija apie ateities sandorių kainas.
About the Author
