Magnetinių audrų prognozes viešojoje erdvėje dažnai lydi įspėjimai apie galimus kraujospūdžio svyravimus, širdies ritmo sutrikimus ar net išaugusią infarkto ir insulto riziką. Vis dėlto klinikinė praktika tokio nerimą keliančio scenarijaus nepatvirtina: ryškaus pacientų srautų augimo tokiais laikotarpiais nepastebima, o mokslinių įrodymų, leidžiančių magnetines audras tiesiogiai sieti su ūmiais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, kol kas nepakanka. Specialistai pabrėžia – pajutus neįprastų simptomų svarbu vertinti ne prognozes ar antraštes, o savo sveikatos būklę.
BTA draudimo duomenimis, nuo 2023-iųjų pradžios iki 2026-ųjų vidurio registruota daugiau kaip 2,7 tūkst. sveikatos draudimo atvejų, susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu (hipertenzija), bei virš 900 atvejų, susijusių su kitais širdies ritmo sutrikimais. Nuolat fiksuojami tokie atvejai rodo, kad šie negalavimai nėra būdingi vien konkrečiam sezonui ar laikotarpiui.
„Draudimo duomenys leidžia matyti su kraujospūdžiu ir širdies ritmu susijusių sveikatos sutrikimų mastą, tačiau neatskleidžia jų priežasties. Magnetines audras automatiškai laikyti tokių negalavimų priežastimi – vienas vis dar gajų sveikatos mitų. Todėl vien simptomų sutapimo su tokiomis prognozėmis nepakanka – žmogaus savijautą turi įvertinti gydytojai“, – sako BTA draudimo Asmens draudimo produktų vadovas Gediminas Bulenokas.
Magnetinės audros – ne pagrindinis rizikos veiksnys
„Affidea Lietuva“ gydytoja kardiologė Gabrielė Žebrauskaitė-Keblikienė teigia, kad magnetinių audrų laikotarpiais didesnio pacientų srauto nepastebi. Vis dėlto tokiomis dienomis žmonės atidžiau stebi savo savijautą ir dažniau sieja įprastus organizmo pojūčius su geomagnetiniu aktyvumu.
„Pacientai dažniausiai mini padidėjusį arterinį kraujospūdį, bendrą silpnumą, širdies permušimus, galvos skausmą ar svaigimą. Vis dėlto tai yra nespecifiniai simptomai, kurie gali būti susiję su stresu, miego trūkumu, oro temperatūros pokyčiais, dehidratacija ar gretutinėmis ligomis“, – teigia gydytoja kardiologė.
Pasak jos, šiuo metu turimų mokslinių tyrimų nepakanka įrodyti, kad magnetinės audros reikšmingai padidintų miokardo infarkto, insulto ar kitų ūmių širdies ir kraujagyslių sutrikimų dažnį.
„Stebimieji tyrimai gali parodyti, kad du reiškiniai tam tikru laikotarpiu sutapo, tačiau tai dar neįrodo priežastinio ryšio. Tarptautinėse kardiologijos gairėse magnetinės audros nėra laikomos pripažintu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu“, – pabrėžia G. Žebrauskaitė-Keblikienė.
Kur kas didesnę įtaką infarkto ar insulto rizikai turi arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, lėtinis stresas, prieširdžių virpėjimas ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos. Gydytoja pataria nuosekliai kontroliuoti šiuos rizikos veiksnius, vartoti paskirtus vaistus, o pajutus skausmą krūtinėje, naujai atsiradusį dusulį, nekontroliuojamai padidėjus kraujospūdžiui ar sutrikus širdies ritmui – kreiptis į gydymo įstaigą.
Svarbu ne spėlioti, o pasitikrinti
BTA praktikoje klientai dėl širdies ir kraujagyslių sveikatos dažniausiai kreipiasi pajutę krūtinės skausmą, dusulį, širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį kraujospūdį ar neįprastą nuovargį. Vis dažniau į specialistus kreipiamasi ir profilaktiškai – dar iki pasireiškiant aiškiems ligos simptomams.
Bendrovė neseniai sveikatos draudimą pasiūlė ir fiziniams asmenims – iki šiol tokia asmenų apsauga dažniausiai rūpinosi darbdaviai. Pasirinkę šią paslaugą asmenys gali greičiau gauti gydytojų specialistų konsultacijas gyvai ar nuotoliniu būdu, atlikti paskirtus tyrimus ir pasirinkti tinkamą gydymo įstaigą.
„Viena dažniausių klaidų – laukti, kol simptomai praeis savaime, arba savo sveikata susirūpinti tik atsiradus negalavimų. Galimybė greičiau pasikonsultuoti su specialistu ir atlikti paskirtus tyrimus padeda laiku įvertinti sveikatos būklę, o reguliarūs patikrinimai – anksčiau pastebėti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius“, – teigia G. Bulenokas.
About the Author
