Rugsėjį miestų gatvėse vėl suintensyvėja eismas, o vairuotojams vienu metu tenka stebėti automobilius, pėsčiuosius, dviratininkus ir paspirtukų vairuotojus. Tokiose situacijose gali padėti šiuolaikinės saugumo sistemos, tačiau ne visos jos vienodai naudingos kritiniu momentu.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno teigimu, miesto eisme viena naudingiausių technologijų yra automatinio avarinio stabdymo sistema.
„Ypač naudinga, jei ji atpažįsta ne tik kitus automobilius, bet ir pėsčiuosius bei dviratininkus. Tipinė situacija mieste – intensyvus rytinis eismas, automobiliai stoja prieš perėją, tarp jų pasirodo pėsčiasis ar dviratininkas, o vairuotojo dėmesys akimirkai nukrypsta. Sistema gali pirmiausia perspėti vairuotoją, o jam nereaguojant – pradėti stabdyti pati“, – aiškina P. Valiukėnas.
Mieste pravarčios ir aklosios zonos stebėjimo bei skersinio eismo perspėjimo sistemos. Jos gali padėti persirikiuojant ar važiuojant atbulomis iš stovėjimo vietos ar kiemo, kai matomumą riboja kiti automobiliai.
Daugiau sistemų – nebūtinai saugiau
Vairuotojo pagalbinės sistemos per pastarąjį dešimtmetį gerokai patobulėjo, todėl jų galimybės priklauso ir nuo automobilio amžiaus. Pirmosios automatinio avarinio stabdymo sistemos daugiausia atpažindavo priekyje važiuojantį ar sustojusį automobilį, o naujesnės gali reaguoti ir į pėsčiuosius, dviratininkus, motociklus ar pavojingas situacijas sankryžose.
„Skelbime pamačius užrašą „Front Assist“ ar „Safety Pack“ nereikėtų manyti, kad sistema turi visas šiandien įprastas funkcijas. Jei reikėtų išskirti, ko ieškočiau naudotame automobilyje, pirmiausia žiūrėčiau į automatinį avarinį stabdymą su pėsčiųjų ir dviratininkų atpažinimu, aklosios zonos stebėjimą, skersinio eismo perspėjimą važiuojant atbulomis ir gerai veikiančią važiavimo juostos palaikymo sistemą“, – vardija P. Valiukėnas.
Svarbus ne tik sistemų skaičius, bet ir jų paskirtis. Vienos gali padėti išvengti susidūrimo, kitos pirmiausia palengvina vairavimą. Pavyzdžiui, 360 laipsnių kameros padeda manevruoti, o adaptyvi greičio palaikymo sistema – išlaikyti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.
Kada saugumo sistemos gali nesuveikti?
Net ir pažangios vairuotojo pagalbinės sistemos ne visomis sąlygomis veikia vienodai. Jų galimybes gali riboti prastas oras, nešvarūs jutikliai ar netikėta situacija kelyje.
„Kamerai gali trukdyti stiprus lietus, sniegas, rūkas, akinanti saulė, prastas apšvietimas ar tiesiog purvinas stiklas. Radarui tamsa nėra tokia problema, tačiau jo veikimą taip pat gali apsunkinti krituliai ar purvu ir ledu padengta jutiklio vieta. Sudėtinga ir tuomet, kai, pavyzdžiui, vaikas išbėga iš už stovinčio automobilio ar dviratininkas staiga pakeičia kryptį – sistemai lieka labai mažai laiko objektui atpažinti ir sureaguoti. Todėl automatinis avarinis stabdymas negarantuoja, kad susidūrimo visada pavyks išvengti. Kai kuriais atvejais sistema gali tik sumažinti automobilio greitį prieš smūgį ir taip sušvelninti jo pasekmes“, – aiškina ekspertas.
Kaip patikrinti, ar saugumo sistemos veikia?
Perkant naudotą automobilį svarbu įsitikinti, ar vairuotojo pagalbinės sistemos veikia tinkamai. Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į prietaisų skydelyje rodomus įspėjimus, tačiau vien jų nebuvimu pasikliauti nereikėtų.
„Dalis klaidų gali būti išsaugotos valdymo blokų atmintyje, nors prietaisų skydelyje tuo metu nematyti jokio įspėjimo, todėl prieš perkant verta atlikti kompiuterinę diagnostiką. Bandomojo važiavimo metu taip pat galima patikrinti, ar adaptyvi greičio palaikymo sistema atpažįsta priekyje važiuojantį automobilį, važiavimo juostos sistema – kelio ženklinimą, ar veikia aklosios zonos indikatoriai“, – pataria P. Valiukėnas.
Dėmesio verta ir automobilio remonto istorija. Pakeitus priekinį stiklą, remontavus automobilio priekinę dalį, nuėmus buferį ar pakeitus radarą, priklausomai nuo konkretaus modelio, kameras ir kitus jutiklius gali reikėti iš naujo sukalibruoti.
„Netinkamas kalibravimas nebūtinai iš karto pasireikš aiškia klaida prietaisų skydelyje. Sistema gali veikti, tačiau objektus ar kelio ženklinimą vertinti ne taip tiksliai, kaip numatė gamintojas. Todėl žinant, kad automobilio priekinis stiklas buvo keistas ar priekinė dalis remontuota, verta pasidomėti, ar po darbų buvo atliktas reikalingas sistemų kalibravimas“, – teigia ekspertas.
Svarbu neprarasti budrumo
Pažangesnės technologijos gali sukurti klaidingą saugumo jausmą. Nors automobilis gali palaikyti atstumą, koreguoti važiavimo trajektoriją ar kritiniu momentu pradėti stabdyti, vairuotojo dėmesio jos nepakeičia.
„Pats terminas „vairuotojo pagalbinė sistema“ tiksliai nusako jos paskirtį – ji turi padėti vairuotojui, o ne jį pakeisti. Į šias technologijas reikėtų žiūrėti kaip į papildomą pagalbą: vairuotojas turi pastebėti pavojų ir reaguoti pats, o sistema gali padėti, jei žmogus akimirką pavėlavo. Miesto eisme, kur vienu metu reikia stebėti automobilius, pėsčiuosius, dviratininkus, paspirtukus, šviesoforus ir kelio ženklus, tai gali būti ypač svarbu. Tačiau galutinė atsakomybė už automobilio valdymą vis tiek tenka vairuotojui“, – pabrėžia P. Valiukėnas.
About the Author
