Suklastotos žinutės apie neapmokėtą parkavimą ar baudą, skambučiai iš „poliklinikos“ ar „policijos“, investiciniai pasiūlymai su dirbtinio intelekto sugeneruotais žinomų žmonių vaizdo įrašais – šiemet fiksuojamos sukčiavimo schemos tampa vis sunkiau atskiriamos nuo tikrų situacijų.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vertinimu, sukčiavimo mastas šalyje išlieka reikšmingas, o kiek žmonių tai jau palietė asmeniškai, rodo nauji „Artea“ užsakymu atliktos apklausos duomenys: per pastaruosius penkerius metus su bandymu apgauti susidūrė beveik kas trečias šalies gyventojas, o 8 proc. dėl to patyrė realių finansinių nuostolių.
„Kai su bandymu apgauti susiduria kas trečias, tai jau nebe pavienis incidentas, o kasdienė rizika gyventojams. Skiriasi tik tai, kad nusikaltėliui nebereikia būti šalia jūsų – per vieną pokalbį ar vieną paspaustą nuorodą jis gali pasiekti visą sąskaitą. Todėl nuo sukčių vis dažniau apsaugo ne tiek sistemos, kiek pačių žmonių elgesys tą akimirką“, – sako „Artea“ banko finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui.
Susidūrė kas trečias, nukentėjo kas dvyliktas
„Artea“ užsakymu šių metų balandį atliktos reprezentatyvios 1 016 Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 32 proc. apklaustųjų per pastaruosius penkerius metus susidūrė su pavykusiais arba ne finansinio sukčiavimo atvejais – investiciniu, telefoniniu, internetiniu ar neteisėtu pasinaudojimu prisijungimo duomenimis. 24 proc. gyventojų sako, kad juos buvo bandyta apgauti, tačiau nuostolių jie išvengė, o 8 proc. pinigų neteko. Du trečdaliai (65 proc.) teigia su sukčiais nesusidūrę.
Nuostolių patyrusiųjų prarastos sumos dažniausiai nėra didelės: 59 proc. jų neteko 100–500 eurų, dar 18 proc. – iki 100 eurų. Vis dėlto beveik kas penktam nukentėjusiajam (19 proc.) nuostoliai buvo reikšmingi: 9 proc. prarado 500–2 000 eurų, 6 proc. – 2 000–10 000 eurų, o 4 proc. – daugiau nei 10 000 eurų.
„Vidutinis nuostolis atrodo palyginti nedidelis, tačiau būtent tai klaidina. Žmonės galvoja: net jei apgaus, prarasiu kelias dešimtis eurų. Tačiau už tų procentų slypi ir atvejai, kai per vieną vakarą prarandamos kelerių metų santaupos. Sukčiams nereikia apgauti daug žmonių – užtenka, kad iš šimto perspėtų vienas suklystų“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Ką rodo bendra statistika
Bendrą vaizdą papildo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 7 tūkst. sukčiavimo atvejų – dešimtadaliu mažiau nei prieš metus, tačiau bendra suma, kurios sukčiai siekė, priartėjo prie 24 mln. eurų. Vien per antrąjį ketvirtį bandyta išvilioti daugiau kaip 13 mln. eurų, iš jų finansų įstaigos sustabdė 7,6 mln., o realūs gyventojų ir įmonių nuostoliai vis tiek siekė apie 5 mln. eurų.
Palyginimui, praėjusiais metais šalyje užregistruota daugiau nei 15 tūkst. sukčiavimo atvejų, o suma, į kurią kėsintasi, išaugo iki maždaug 59 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei 2024-aisiais. Realiai prarastų lėšų suma per tą patį laikotarpį beveik nepasikeitė, apie 20 mln. eurų per metus.
Pasak VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorės Eglės Lukošienės, mažėjantis atvejų skaičius dar nereiškia, kad rizika traukiasi.
„Sukčiavimo mastas išlieka reikšmingas, o sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasiekti savo aukas. Finansų įstaigoms pavyksta užkirsti kelią didelei daliai bandymų, tačiau vien technologinių sprendimų nepakanka. Kad žala mažėtų, reikalingas nuoseklus finansų sektoriaus, valstybės institucijų, teisėsaugos ir visuomenės bendradarbiavimas bei pačių gyventojų budrumas“, – sako E. Lukošienė.
Septynios schemos, kurios šiemet minimos dažniausiai
1. Suklastotos SMS žinutės ir el. laiškai. Tai – didžiausia dalis visų registruojamų atvejų: antrąjį ketvirtį jie sudarė apie 41 proc. Šiemet Lietuvoje plačiausiai nuskambėjo žinutės apie neva neapmokėtą greičio viršijimo baudą, tariamą parkavimo įsiskolinimą, nepristatytą siuntą, taip pat suklastoti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų puslapiai. Vilniuje fiksuota ir atvejų, kai ant parkomatų užklijuojami netikri QR kodai, nukreipiantys į suklastotą mokėjimo svetainę.
2. Nuoseklių skambučių schema. Vietoje vieno skambučio – trys. Pirmiausia paskambina „poliklinikos darbuotoja“ ir surenka asmens duomenis, netrukus – „policijos pareigūnas“, o galiausiai į namus atvyksta žmogus, kuris „tyrimui“ paima grynuosius pinigus arba banko kortelę. Panašiai veikia ir apsimetimas ryšio operatorių, komunalinių paslaugų tiekėjų ar bankų atstovais.
3. Skambučiai per susirašinėjimo programėles. Šią vasarą užfiksuota schema, kai per „Viber“ skambinama apsimetant banko saugumo specialistais ir tikinama, kad į banko paskyrą įsilaužta. Skambinama iš paslėpto numerio, dažnai kalbama angliškai.
4. Investicinis sukčiavimas. Netikros platformos, „garantuota“ grąža, investicijos į kriptovaliutas ar auksą. Dažnas elementas – prašymas įsidiegti nuotolinio valdymo programą, kuri sukčiams atveria prieigą prie interneto banko.
5. Avansiniai mokėjimai. Išankstinis apmokėjimas už prekę ar paslaugą, kurios niekas neketina pristatyti. Viena iš dažniausių schemų šalia vadinamojo fišingo (angl. phishing).
6. Verslui – susirašinėjimo perėmimas ir netikro vadovo schemos. Antrąjį ketvirtį įmonėms teko tik apie 5 proc. registruotų atvejų, tačiau jų nuostoliai viršijo 3 mln. eurų ir sudarė apie trečdalį visos žalos. Vienas incidentas gali kainuoti dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.
7. Dirbtinis intelektas (DI) DI pats kol kas nekuria naujų nusikaltimų rūšių, bet daro senąsias įtikinamesnėmis: nebelieka rašybos klaidų, atsiranda taisyklinga lietuvių kalba, o iš socialiniuose tinkluose paskelbtų vaizdo įrašų galima atkurti žmogaus balsą ir paskambinti jo artimiesiems prašant skubios pagalbos.
8. Naujausia kryptis, dėl kurios šią vasarą įspėjo teisėsauga, – sukčiai taikosi nebe tik į santaupas, bet ir į nekilnojamąjį turtą, psichologiniu spaudimu įtikindami žmones skubiai jį parduoti. Vėliau už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas apgaulės būdu bandoma išvilioti. Tokiais sukčiavimo atvejais pasitelkiamos įvairios istorijos, bandoma įtikinti dalyvavimu slaptame tyrime arba viliojama investavimo galimybėmis.
„Įmonėms tenka nedidelė dalis registruojamų atvejų, tačiau vieno incidento metu išviliojamos sumos gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Todėl rekomendacija ir gyventojams, ir verslui yra ta pati: kilus bent menkiausiam įtarimui neskubėti atlikti mokėjimo, savarankiškai susisiekti su banku ar institucija oficialiais kontaktais ir apie galimą sukčiavimą pranešti atsakingoms institucijoms“, – pažymi E. Lukošienė.
„Bendras vardiklis visose šiose schemose – ne technologijos, o skuba. Sukčius pirmiausia siekia, kad žmogus neturėtų laiko pagalvoti, pasitikslinti, paskambinti dukrai ar sūnui. Todėl paprasčiausia savisaugos taisyklė yra ne kažką atpažinti, o tiesiog sustoti. Nė vienas tikras bankas ar institucija nenukentės, jei pokalbį atidėsite dešimčiai minučių. Taip pat svarbu neskubėti spausti įvairių nuorodų, visada geriausia veiksmus atlikti per oficialias institucijų svetaines ir taip pat atidžiai patikrinti, ar ši svetainė yra tikra“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Savišvieta – daugiausia reaktyvi
Apklausa rodo, kad dauguma gyventojų finansiniam saugumui bent kiek dėmesio skiria: 17 proc. informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčių, ieško aktyviai, dar 46 proc. – pasidomi tada, kai tema pasirodo viešojoje erdvėje. 13 proc. pripažįsta žinantys, kad reikėtų, bet praktiškai to nedarantys, o 19 proc. tam neskiria dėmesio visai. Kartais pasidomintys dažniau yra vidutines ir aukštas pajamas gaunantys gyventojai.
„Matome, kad savišvieta dažniausiai yra reakcija į naujieną – pasirodo pranešimas apie naują schemą, žmonės perskaito ir kurį laiką būna budresni. Problema ta, kad sukčiai schemas keičia greičiau, nei spėja išsisklaidyti ta budrumo banga. Todėl naudingiau įsivesti kelis nuolatinius įpročius nei bandyti atsiminti visų schemų sąrašą“, – komentuoja D. Kolmatsui.
Ką daryti praktiškai
Ekspertė išskiria kelis įpročius, kurie veikia nepriklausomai nuo to, kokia schema naudojama:
- Padėkite telefoną ir perskambinkite patys oficialiu numeriu, nurodytu banko kortelėje ar įstaigos svetainėje. Ne tuo, kurį padiktavo skambinantysis.
- Niekada nediktuokite prisijungimo, kortelės ar patvirtinimo kodų. Bankas jų neprašo ir neprašo pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“ – tokios sąskaitos nėra.
- Nespauskite nuorodų žinutėse ir laiškuose. Puslapio adresą suveskite patys arba naudokitės programėle.
- Neįsidiekite nuotolinio valdymo programų niekieno prašymu telefonu.
- Prieš investuodami patikrinkite, ar paslaugų teikėjas turi licenciją ir yra Lietuvos banko sąrašuose. Garantuotos didelės grąžos be rizikos nebūna.
- Įjunkite dviejų veiksnių patvirtinimą, naudokite skirtingus slaptažodžius ir nusistatykite mokėjimų limitus – jie sumažina galimą žalą.
- Susitarkite su artimaisiais dėl slaptažodžio – vieno žodžio, kurio paklausiate, jei sulaukiate skambučio su prašymu skubiai pervesti pinigus. Tai paprasčiausia apsauga nuo balso klonavimo.
- Perspėkite vyresnius artimuosius ir pasakykite jiems svarbiausia: joks tikras pareigūnas neatvyks į namus pasiimti grynųjų ar banko kortelės.
Jei pinigai jau pervesti, svarbiausia – laikas. Reikėtų nedelsiant kreiptis į savo banką, užblokuoti korteles ir prisijungimus bei pranešti policijai.
„Kuo greičiau pranešama, tuo didesnė tikimybė, kad pervedimą dar pavyks sustabdyti. Ir dar vienas dalykas, kurį verta pasakyti garsiai: nukentėjęs žmogus nėra kvailas. Šios schemos konstruojamos profesionaliai ir taikosi ne į žinias, o į emocijas – baimę, skubą, pasitikėjimą autoritetu. Gėda dažnai yra pagrindinė priežastis, kodėl nepranešama, o kiekvienas nepraneštas atvejis padeda sukčiams veikti toliau“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Reprezentatyvią 1 016 Lietuvos gyventojų (18–75 m.) apklausą „Artea“ užsakymu 2026 m. balandžio 18–28 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė. Taikytas kombinuotas CATI ir CAWI metodas.
About the Author
