Artimojo persikėlimas į globos namus dažnai tampa emociškai sudėtingu išbandymu ne tik pačiam žmogui, bet ir jo šeimai. Atsiskyrimas nuo įprastų namų, aplinkos ir kasdienybės gali kelti nerimą, liūdesį, pyktį ar baimę būti nebereikalingam. Tad kaip tinkamai pasiruošti šiam pokyčiui? Ką sakyti ir kokių frazių geriau vengti, kad pokytį išgyvenančiam artimajam būtų lengviau? Kas padeda prisitaikyti prie naujos aplinkos? Naudingais patarimais dalijasi Prienų globos namų direktorė Inga Barkauskienė, sukaupusi ilgametę socialinio darbo patirtį.
Kodėl taip svarbu pačiam pasiruošti ir tinkamai nuteikti savo artimąjį gyvenimui senelių namuose?
Kartais gyvenimas atveda prie sprendimų, kurių niekas neplanavo. Svarstymas senyvo amžiaus artimąjį perkelti gyventi į globos namus dažnai būna vienas iš jų. Tai jautrus laikas – kupinas klausimų, abejonių ir įvairių jausmų tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Jei sprendimas priimamas staiga, be pasiruošimo ar atviro pokalbio, kartais jis gali sukelti stiprų vidinį pasipriešinimą, pyktį, užsisklendimą, pakenkti tarpusavio santykiams, apsunkinti adaptaciją naujoje gyvenamojoje vietoje, sukelti emocinių sunkumų. Tuomet artimieji neretai išgyvena slegiančią kaltę, tačiau ji nereiškia, kad sprendimas buvo neteisingas – dažnai ji rodo meilę, atsakomybę ir vidinį konfliktą. Įprastai pasiruošimas atvirai ir reguliariai kalbėtis nepatogia tema palengvina visus šiuos sunkumus.
Ką patartumėte svarstantiems perkelti savo artimąjį į senelių globos namus?
Prisitaikymas prasideda dar iki fizinio persikraustymo, todėl apie pokytį reikia kalbėti iš anksto. Pamažu pratinkite artimąjį prie gyvenimo globos namuose minties, pasakokite apie teigiamas kitų žmonių gyvenimo globos namuose patirtis. Grįžkite prie šios temos periodiškai – vieno pokalbio dažniausiai neužtenka. Apsilankykite globos namuose kartu: senyvi žmonės neretai jaučia baimę ir nerimą dėl naujos aplinkos, todėl svarbu iš anksto parodyti, kaip atrodys būsima gyvenamoji vieta, susipažinti su personalu, erdvėmis ir veiklomis. Toks pasiruošimas gali sumažinti nežinomybę, suteikti daugiau psichologinio saugumo ir padėti lengviau priimti pokytį.
Kartais, kai žmogus priešinasi šiam sprendimui, artimieji griebiasi „švento melo“ ir sako, kad jis trumpam važiuoja į sanatoriją pailsėti. Ką patartumėte?
Geriau nemeluoti ir neslėpti sprendimo, nes atvirumas – pirmas žingsnis į psichologinio saugumo jausmą. Net ir turint gerų ketinimų, melas dažniausiai padaro daugiau žalos nei naudos. Vyresni žmonės dažnai jaučia, kad su jais nėra kalbama atvirai, o tai dar labiau didina įtarumą, pasipriešinimą. Apgaulė gali sugriauti pasitikėjimą ne tik artimaisiais, bet ir globos namuose laukiančiu personalu. Tuomet atvykus į senelių namus kyla stiprus pyktis, pažeminimo jausmas, noras priešintis, labai suprastėja adaptacija. Jei tiesa atskleidžiama staiga, žmogus išgyvena ne tik persikėlimą, bet ir išdavystės jausmą, pasitikėjimo griūtį. Tačiau jei žmogui ilgai leidžiama tikėtis, kad netrukus galės grįžti namo, jam sunkiau įsitraukti į adaptaciją – visą dėmesį užgožia laukimas. Todėl svarbu leisti savo artimajam deramai atsisveikinti su savo namais. Adaptacija prasideda tada, kai žmogus pripažįsta netektį, leidžia sau liūdėti, bet pradeda kurti naują realybę ir naujus ryšius su aplinka.
Dažniausiai žmonės nenori išsikraustyti iš savo mylimų namų. Kaip padėti artimajam priimti gyvenimo globos namuose pokytį?
Kalbėkite apie naudą, o ne praradimus. Akcentuokite veiklas ir užimtumą: globos namuose organizuojami rankdarbių ir muzikos užsiėmimai, vyksta renginiai, koncertai, išvykos, susitikimai su įdomiais svečiais ir pan. Pabrėžkite bendruomeniškumą: čia gyvena žmonės, su kuriais galima pabendrauti, bičiuliautis, atrasti bendrų pomėgių, kalbėtis. Įvardykite ir kasdienės naštos sumažėjimą: čia nereikės rūpintis maistu, skalbimu, buitimi, registracijomis pas gydytojus ar vaistų įsigijimu. Būtinai priminkite saugumą: jei kas nutiks – šalia visada bus medicininė pagalba, o aplinka yra pritaikyta saugiems pasivaikčiojimams, buvimui lauke. Svarbu: nemotyvuokite per prievartą („Tau bus smagu, pamatysi“) – tai dažnai sukelia priešingą efektą. Motyvacija veikia tik tada, kai nesumenkina jausmų.
Paminėjote, kad motyvacija veikia tik tuomet, kai nesumenkina jausmų. Kaip tai padaryti?
Svarbu pripažinti artimojo jausmus ir nesiginčyti. Venkite frazių, kurios ne ramina, o atstumia: pvz., „Nėra čia ko bijoti“, „Kitiems dar blogiau“, „Tu turi suprasti“, „Nebūk kaip mažas vaikas“, „Ten bus geriau, nustok dramatizuoti“, „Visi seneliai anksčiau ar vėliau ten apsigyvena“, „Mes taip nusprendėme, nes mums taip patogiau“, „Priprasi“. Išgirdęs šias frazes, įprastai žmogus jaučiasi nesuprastas, atstumtas ir vienišas.
O kokios frazės ramina, padeda ir mažina pasipriešinimą?
Visuomet verta pagarbiai ir empatiškai įvardyti, ką žmogus jaučia, pvz.: „Tai tikrai bus labai didelis pokytis tavo gyvenime, suprantu, jei tau baisu ar pyksti“, „Mes norime, kad tu būtum saugus ir gerai prižiūrimas, todėl ieškome pagalbos“, „Tu niekur nedingsti iš mūsų gyvenimo, mes ir toliau būsime šalia, tiesiog gyvensi saugesnėje aplinkoje, o mes tave lankysime, kaip ir lankome dabartiniuose namuose“, „Kadangi čia rūpinsis tavo sveikata ir buitimi, mums liks daugiau laiko kokybiškai bendrauti“, „Darbuotojai padės, o mes ir toliau būsime tavo šeima ir lankysime tave reguliariai.“
Kaip tinkamai papasakoti apie senelių globos namus?
Žmonės nenori gyventi institucijose – jie nori gyventi namuose, bendruomenėje. Tad pristatykite globos namus kaip bendruomenę, o ne instituciją, pvz.: „Ten žmonės kartu geria arbatą, kalbasi, švenčia gimtadienius, eina į renginius.“ Akcentuokite pagalbą, o ne kontrolę: „Ten darbuotojai padeda, kai sunkiau, bet tuo pačiu leidžia būti savarankiškam, užsiimti tuo, ką mėgsti.“ Pabrėžkite asmeninę erdvę: „Galėsi turėti savo daiktus, nuotraukas ir smulkmenas iš namų.“
Ką dar patartumėte?
Išlaikykite artimojo orumą ir gyvenimo kontrolės pojūtį. Leiskite spręsti, kokius daiktus pasiimti, o planuodami persikraustymą venkite emociškai jautrių datų – pvz., prieš Kalėdas, šeimos šventes. Įtraukite artimąjį į visų sprendimų priėmimą, kiek tai įmanoma. Aptarkite pageidaujamą lankymo grafiką, tradicijų laikymąsi, šeimyninių švenčių šventimą. Drauge planuokite veiklas netolimoje ateityje – tai ramina. Būtinai bendradarbiaukite su globos namų darbuotojais ir kuo dažniau lankykite savo artimąjį. Laikas, praleistas drauge ir jaukus kasdienis dėmesys yra geriausia dovana senoliams. Taip persikėlimas į globos namus tampa ne atstūmimu, o rūpesčiu.
About the Author
