Rugsėjo 8 d. Vilniaus universitete (VU) lankėsi Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja, Europos Sąjungos (ES) vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. Oficialaus vizito Lietuvoje metu ji susitiko su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, o Mažojoje auloje su VU studentais dalyvavo diskusijoje „Europe’s Geopolitical Moment“. Diskusiją moderavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė.
Diskusijos pradžioje K. Kallas pabrėžė siekianti atviro pokalbio būtent apie tai, kas rūpi patiems studentams. Jų klausimai apėmė Rusijos keliamas hibridines grėsmes ir karą Ukrainoje, Europos vaidmenį galimose taikos derybose, Rytų Europos balsą ES, moterų dalyvavimą diplomatijoje, radikalių politinių idėjų stiprėjimą, jaunimo vaidmenį politikoje ir aukštojo mokslo užduotis geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.
Kalbėdama apie kibernetines ir informacines atakas, sabotažą ir kitus Rusijai priskiriamus veiksmus Europoje, K. Kallas pabrėžė, kad pavieniui vertinami incidentai gali užgožti bendrą jų mastą. Jos teigimu, būtent nenoras juos matyti kaip platesnės strategijos dalį trukdo Europai tinkamai įvertinti grėsmę ir jai pasirengti.
„Jei visus šiuos įvykius pažymėtume žemėlapyje, pamatytume, kad iš tiesų puolami visi. Tai nėra tik rytinio flango šalys, grėsmė kyla visiems. Mes nuolat kartojame, kad nekariaujame, tačiau pažvelgus į Rusijos veiksmus akivaizdu, kad ji prieš mus vykdo šešėlinį karą. Sabotažas yra karo priemonė. Kibernetinės atakos yra karo priemonė. Jei sakome, kad taip nėra, tai tam tikra prasme yra pageidaujamos tikrovės matymas. O taip mąstydami tinkamai nepasirengiame, nes nelaikome šios grėsmės pakankamai rimta“, – kalbėjo pareigūnė.
Aptardama galimas derybas dėl Ukrainos ateities, K. Kallas tvirtino, kad karo negalima redukuoti vien į teritorijų klausimą. Jos teigimu, „žemė“ reiškia ne tik sienas žemėlapyje, bet ir žmones, kurie tose teritorijose gyvena. Ji priminė Baltijos šalių ir kitų Rytų Europos valstybių XX a. patirtį – okupacijas, masines deportacijas, žudymus ir visuomenės elito naikinimą. Kartu viešnia prisiminė ir savo šeimos istoriją: jos motina 1949 m. buvo deportuota į Sibirą.
Vertindama politinio radikalėjimo tendencijas, K. Kallas atkreipė dėmesį į prieštarą tarp vis sudėtingesnio pasaulio ir visuomenės noro gauti greitus bei paprastus atsakymus. Jos teigimu, tuo naudojasi populistinės politinės jėgos, sudėtingoms ekonominėms, socialinėms ar saugumo problemoms siūlančios patrauklius šūkius, tačiau nepaaiškinančios, kaip savo pažadus įgyvendins praktiškai.
„Kas žada paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, meluoja. Paprasto atsakymo nėra, bet žmonės nori jį išgirsti“, – sakė K. Kallas. Ji ragino vertinant politinius pažadus paklausti, ar jie apskritai įgyvendinami ir kaip tai ketinama padaryti praktiškai.
Diskusijoje su studentais pareigūnė nemažai dėmesio skyrė ir drąsai laikytis savo įsitikinimų. Prisimindama savo pirmuosius metus politikoje, ji pasakojo, kad atsidūrus tarp labiau patyrusių politikų ir nesutinkant su vyraujančia nuomone lengviausia yra tylėti arba prisitaikyti prie daugumos. Kur kas sunkiau – viešai pasakyti, kad, tavo manymu, dauguma klysta.
„Sunkiausia yra atsistoti ir pasakyti: „Nemanau, kad jūs teisūs.“ Tačiau kartais būtent tai ir reikia padaryti, net jei tuo metu esi mažumoje. Svarbu turėti drąsos kalbėti ir likti teisingoje istorijos pusėje“, – sakė K. Kallas.
Su VU studentais ES vyriausioji įgaliotinė taip pat diskutavo apie taikos Ukrainoje perspektyvas ir Europos vietą derybose, moterų įtraukimą į taikos procesus, Europos gynybos pajėgumus ir karinę gamybą, savo patirtį derinant 27 ES valstybių pozicijas, jaunų žmonių ateities pasirinkimus, dirbtinio intelekto poveikį žmogaus pažintiniams gebėjimams, informacinį karą ir universitetų vaidmenį stiprinant visuomenės intelektinį atsparumą.
Vizito darbotvarkėje daug dėmesio skiriama Europos saugumui ir gynybai, paramai Ukrainai, sankcijoms Rusijai, ES plėtrai ir Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai 2027 m. Vizito Lietuvoje metu K. Kallas taip pat susitiko su Prezidentu Gitanu Nausėda, Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, Seimo Pirmininku Juozu Oleku, užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu ir krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Ji dalyvavo kasmetiniame Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavime, o po apsilankymo VU numatytas vizitas Padvarionių pasienio užkardoje.
K. Kallas nuo 2024 m. gruodžio eina Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojos pareigas. 2021–2024 m. ji buvo Estijos ministrė pirmininkė, o 2018–2024 m. vadovavo Estijos Reformų partijai. 2014–2018 m. K. Kallas buvo Europos Parlamento narė, prieš tai – Estijos parlamento (Riigikogu) narė. Prieš pradėdama politinę karjerą ji dirbo teisininke ir advokate. Eidama dabartines pareigas K. Kallas vadovauja ES bendrai užsienio ir saugumo politikai, o tarp svarbiausių jos atsakomybės sričių – Europos saugumo ir gynybos stiprinimas, parama Ukrainai bei ES atsakas į kibernetines ir hibridines grėsmes.
About the Author
