Rugsėjo 11 d. 17 val. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje ir rugsėjo 12 d. 16 val. Kauno paveikslų galerijos kavinėje „Kultūra“ viešas paskaitas skaitys du JAV meno istorikai, tiriantys Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno (1931–1978) palikimą. Gerry Beegan ir Colby Chamberlain viešose paskaitose į Jurgį Mačiūną pažvelgs kaip į dizaino genijų ir meno bendruomenių kūrėją.
Anot Lietuvos kultūros atašė Niujorke Akvilės Kavaliauskaitės, šių dviejų mokslininkų kelionė į Lietuvą – puiki proga pasidalinti žiniomis, suaktualinti tai, ką žinome apie vieną garsiausių kada nors Amerikoje gyvenusių lietuvių.
„Netgi dabar MoMA – svarbiausiame pasaulyje šiuolaikinio meno muziejuje – jo instaliaciją „One Year” galima išvysti tiesiai priešais garsiąsias Andy Warholo „Campbell’s” sriubos skardines. Warholas vartojimą šlovino, Mačiūnas – niekino. Tai – tik viena iš daugybės laiką pralenkusių jo minčių. Mokslininkai vis dažniau gręžiasi į Fluxus judėjimą, kurį analizuoti galima iš pačių įvairiausių kampų – dizaino, architektūros, performanso, bendruomenių kūrimo. Čia žodis „Fluxus” suveikia tarytum Lietuvą su Amerika jungiantis burtažodis. Mes Jurgį Mačiūną laikome lietuviu ir trokštame prisiliesti prie jo amerikietiško gyvenimo, o amerikiečius domina lietuviškoji jo tapatybės pusė,” – sako A. Kavaliauskaitė, pakvietusi meno istorikus atvykti į Lietuvą.
Gerry Beegan– dizaino istorikas, kuratorius, Rutgerso universiteto profesorius, šiuo metu rengia Jurgio Mačiūno biografiją, kurioje koncentruojasi į jo kaip dizainerio figūrą.
Pasak G. Beegan, J. Mačiūnas sukūrė išskirtinę tarpdisciplininę meno ir dizaino praktiką, kurioje utopinius modernizmo dizaino principus – funkcionalumą, efektyvumą, tarptautiškumą ir minimalizmą – taikė tiek savo kuriamiems objektams, tiek visai Fluxus vizijai.
Pranešime G. Beegan nagrinėja nuoseklų J. Mačiūno domėjimąsi masine gamyba ir platinimu – nuo jo architekto ir dizainerio karjeros 6-ajame dešimtmetyje iki įvairialypės veiklos Fluxus judėjime.
Colby Chamberlain – meno istorikas, Klivlando meno instituto docentas, monografijos Fluxus Administration: George Maciunas and the Art of Paperwork (University of Chicago Press, 2024) autorius, tekstus Fluxus tema nuolat publikuojantis JAV žiniasklaidoje.
C. Chamberlain daugelypę J. Mačiūno veiklą architektūros, muzikos, performanso, leidybos, grafinio dizaino, kino ir nekilnojamojo turto srityse mato kaip siekį kurti naujas bendruomeniškumo formas, pasitelkiant ir perkonstruojant biurokratines struktūras.
Pasak C. Chamberlain, J. Mačiūnas ne kartą mėgino paversti Fluxus bendruomene, tačiau tai galėjo padaryti tik pasitelkdamas kasdienės biurokratinės dokumentacijos metodus ir formas. Todėl jo menas reiškėsi tokiose, atrodytų, mažai tikėtinose srityse kaip pašto maršrutų sistema, smulkiomis raidėmis surašytos autorių teisių nuostatos, miestų planavimo struktūros ar ligoninių koridoriai.
Į JAV su tėvais ir jaunesne seserimi J. Mačiūnas atvyko būdamas vos 16-os metų, buvo itin aktyvus JAV pilietis, netgi pasikeitė vardą į anglišką variantą – George. „Bet aš nemanau, kad jis kada nors iš tiesų prisitaikė prie gyvenimo Amerikoje” – sako G. Beegan, – „Po trejų metų pabėgėlių stovykloje Vokietijoje atvykęs į JAV, jis liko sukrėstas ten įsigalėjusios vartojimo kultūros. Tai tapo jo kūrybos ir utopinių bendruomenės kūrimo planų varikliu”.
C. Chamberlain sako, kad visa J. Mačiūno meninė praktika iš esmės buvo skirta bendruomenei kurti – bandymui susigrąžinti tai, kas buvo prarasta: „Tai labai susiję su emigracijos ir išvietinimo patirtimi. Pirmą kartą J. Mačiūnui pasiūlius pradėti projektą pavadinimu Fluxus, tai turėjo būti lietuvių emigrantams skirto kultūros žurnalo pavadinimas. Vėliau J. Mačiūnas susipažino su La Monte Youngu, Yoko Ono ir kitais, ir Fluxus tapo kažkuo kitu, tačiau savo esme Fluxus yra namai”.
Jurgis Mačiūnas (1931–1978) – Amerikos lietuvis, menininkas, architektas, dizaineris ir vienas ryškiausių XX a. avangardo veikėjų, tarptautinio Fluxus judėjimo pradininkas. Jo veikla apėmė ne tik vizualųjį meną, bet ir grafinį dizainą, leidybą, architektūrą, muziką, performansą. J. Mačiūnas siekė panaikinti ribas tarp meno ir kasdienio gyvenimo, skatino kolektyvinę kūrybą, eksperimentus ir meno prieinamumą. Jo sukurti leidiniai, plakatai, objektai ir organizuoti renginiai padarė didelę įtaką šiuolaikinio meno raidai, o jo idėjos iki šiol išlieka aktualios meno, dizaino ir kultūros tyrimuose.
Šįmet J. Mačiūnui būtų sukakę 95-eri metai.
About the Author
