„Dirbant Afrikoje, ypač pietiniame jos regione, svarbu suprasti vietos kontekstą ir istoriją, ieškoti sąsajų tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos. Tai labai įvairus žemynas, todėl negalima į Afriką žiūrėti kaip į vieną regioną – kiekviena šalis turi savo politinę, ekonominę ir socialinę realybę“, – sako Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikoje trečioji sekretorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Karolina Astrauskaitė.
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) sostinėje Pretorijoje gyvenanti ir dirbanti diplomatė pasidalijo įžvalgomis apie gyvenimo Afrikoje subtilybes, diplomatijoje reikalingiausius įgūdžius ir kaip vingiuotas išsilavinimo kelias gali atvesti prie labai aiškaus tikslo.
K. Astrauskaitė pasakoja, kad diplomatijoje nebūna visiškai eilinių dienų: vieną dieną gali tekti rengti informaciją apie politinius įvykius regione, kitą – organizuoti susitikimą su PAR institucijomis, universitetais, verslo atstovais ar kitų šalių ambasadomis. Tuo pačiu ji atkreipia dėmesį, kad ambasada akredituota ne tik PAR, bet ir kitoms Afrikos valstybėms: Namibijai, Angolai, Mozambikui, Esvatiniui, Lesotui, Botsvanai. Daug dėmesio ambasada skiria Lietuvos interesų pristatymui, dvišalių santykių stiprinimui, ekonominiams ir akademiniams klausimams, kultūriniams projektams.
Link diplomatijos – po ekonomikos ir politikos studijų
Ambasados P. Afrikoje trečioji sekretorė prisimena, kad pirmuosius įgūdžius, kurie jai praverčia šiandieniniame darbe, ji pradėjo ugdyti dar mokykloje. Ypač naudinga tapo „Erasmus+“ išvyka į Turkiją, kai ji porą savaičių pagyveno turkų šeimoje.
„Tai buvo labai įdomi patirtis – kita kultūra, kitoks požiūris į daugelį dalykų, kitokios tradicijos ir tikėjimas. Vėliau jau savo šeimoje priėmėme iš Turkijos atvykusius studentus. Tokios patirtys ugdė lankstumą, smalsumą, norą suprasti kitą kultūrą ir pažinti tai, kas iš pradžių atrodo neįprasta“, – tarpkultūrines patirtis aptaria K. Astrauskaitė.
Įstojus į universitetą, kelias į diplomatiją jai nebuvo visiškai tiesus: pradžioje VDU ji studijavo ekonomiką ir finansus kartu su gretutinėmis politikos studijomis, galiausiai – rinkosi diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūrą.
Svarbiu VDU privalumu tapo universitete palaikomi artes liberales principai: teikiamas platus išsilavinimas, galimybė įgyti ne tik pasirinktos specialybės žinių, bet ir susipažinti su įvairiomis kitomis sritimis, išbandyti save skirtingose veiklose.
„Dabar, dirbdama diplomatijoje, labai aiškiai matau, kokia naudinga yra tokia plataus profilio studijų sistema. Diplomatijoje neužtenka išmanyti vieną sritį: reikia domėtis politika, ekonomika, istorija, kultūra, teise, technologijomis, kalbomis ir, svarbiausia, žmonėmis“, – pabrėžia Karolina.
Didžiausia studijų dovana – žmonės
Universiteto pasirinkimui itin didelę įtaką turėjo ir tai, kad būtent VDU siūlė studijas anglų kalba, tokias, kaip jos pasirinktos: Ekonomikos ir finansų bei Tarptautinės politikos ir vystymo studijos. Jose K. Astrauskaitė mokėsi kartu su studentais iš skirtingų kultūrų – Pietų Korėjos, Azerbaidžano, Maroko ir kitų šalių.
„Tai buvo viena vertingiausių patirčių – išmokti suprasti, kodėl kitas žmogus mąsto kitaip. Dirbdami grupėse turėdavome išeiti iš komforto zonos, pažinti vieni kitų stipriąsias ir silpnąsias savybes ir rasti būdą, kad projektas būtų vieningas, o ne atskirų dalių rinkinys. Tuo metu tai ne visada atrodė lengva, bet būtent tokios situacijos labai gerai paruošė profesiniam gyvenimui“, – pažymi VDU absolventė, papildydama, kad iki šiol palaiko ryšius su buvusiais kursiokais ir šias pažintis laiko didžiausia studijų dovana.
Studijuojant diplomatę džiugino universitete teikiamos tarptautinės galimybės: tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų metu ji pagal „Erasmus+“ programą išvyko studijuoti Kipre ir Graikijoje, vėliau atliko praktiką Lietuvos ambasadoje Graikijoje. Be to, VDU visiems studentams siūlo mokytis įvairiausių užsienio kalbų, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų programos. Per kalbą, tikina K. Astrauskaitė, atsiveria durys į kitą kultūrą, o tai tapo gyvybiškai svarbu diplomatiniame darbe.
„Dar prieš renkantis studijas labai norėjau mokytis arabų kalbos. Turbūt dėl labai paprastos priežasties – ji man skambėjo gražiausiai, o kartu be galo norėjau suprasti tas akiai nepažįstamas raides ir ausiai neįprastus garsus. Jau tada mane labai domino tai, kas yra kita, nepažinta ir skiriasi nuo to, ką pažįstame Lietuvoje“, – pasakoja Karolina, taip pat kalbanti ispanų, prancūzų ir anglų kalbomis.
Išmoko prisitaikyti ir suprasti kitą
VDU alumnė geru žodžiu mini studijų metu pažintus dėstytojus – visi jie paliko tik šilčiausius prisiminimus. Labiausiai jai patiko tie, kurie skatino ne tiesiog išmokti informaciją, o ją nagrinėti, žvelgti kūrybiškai, diskutuoti, imituoti realias situacijas, suprasti, kaip viskas veikia praktikoje.
Absolventė sako, jog universitete išlavinti kritinio mąstymo, analizės ir kiti gebėjimai, kaip ir galimybė studijuoti kartu su studentais iš įvairiausių pasaulio kampelių, išmokė ją prisitaikyti ir pirmiausia stengtis suprasti kitą žmogų, o ne vertinti vien pagal savo patirtį. Šiandien tai yra neatsiejama jos kaip diplomatės darbo dalis.
„Pasaulyje retai būna vienas paprastas atsakymas. Diplomato darbe neužtenka žinoti faktus: reikia suprasti, ką jie reiškia ir kaip tą pačią situaciją gali vertinti skirtingi žmonės, visuomenės ar valstybės“, – akcentuoja Karolina.
Gyvenimas P. Afrikoje – su savais iššūkiais
Prisimindama karjeros pradžią LR užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje, K. Astrauskaitė sako, kad ten ji iš arti pamatė, kaip veikia diplomatinė sistema, ir susipažino su Afrikos šalimis, jų vykdoma politika. „Ministerija išmokė vieno, mano manymu, svarbiausių diplomato gebėjimų – greitai orientuotis situacijoje, atsirinkti informaciją, išlikti lanksčiai“, – pastebi ji.
Šiandien ambasadoje Pietų Afrikoje dirbanti K. Astrauskaitė sako, kad persikėlus čia gyventi pasikeitė ir jos laisvalaikis. Iki tol daugiausia skyrusi jį kalbų mokymuisi ir knygoms, dabar diplomatė dažniau sportuoja: eina į sporto salę, žaidžia padelį, mokosi jodinėti. Ji taip pat atskleidžia, kad gyvenimas čia privertė susikurti naują rutiną.
„Čia diena baigiasi kartu su šviesa, vaikščioti vakare nėra saugu, todėl daug ką reikia planuoti ir visur važiuoti automobiliu. Nebuvo lengva pereiti nuo kasdien nueinamų 15 kilometrų prie gyvenimo, kuriame automobilis tampa būtinybe. Dar vienas iššūkis – įtikinti save, kad savaitę prieš išvykstant išlaikytas vairavimo egzaminas yra pakankamas pasiruošimas pasitikėti savimi vairuojant kairiąja kelio puse ir bandant tuo pat metu stebėti visą aplinką, nes lango pravėrimas, sustojimas gali virsti nemalonia patirtimi“, – gyvenimo PAR ypatumus aptaria Karolina.
Dvyliktokams linki nebijoti keisti krypties
Šiandieniniams dvyliktokams, sprendžiantiems, kokią gyvenimo kryptį pasirinkti, K. Astrauskaitė pirmiausia linki nebijoti nežinoti, ką tiksliai jie norėtų veikti ateityje.
„Nebūtina jau dabar turėti sudėlioto viso gyvenimo plano – kartais kelias susidėlioja iš pačių netikėčiausių pasirinkimų ir patirčių. Linkėčiau būti smalsiems, išbandyti skirtingus dalykus, mokytis kalbų, keliauti, nebijoti išeiti iš savo komforto zonos ir, svarbiausia, nebijoti bendrauti ir pažinti. Būtent susitikimai su kitomis kultūromis, skirtingais žmonėmis ir naujomis patirtimis dažnai labiausiai praplečia akiratį“, – įsitikinusi LR ambasados P. Afrikoje trečioji sekretorė.
„Ir dar – nebijokite pakeisti savo pasirinkimo. Aš pati pradėjau nuo ekonomikos studijų, vėliau pasirinkau politiką, tarptautinius santykius ir galiausiai atradau diplomatiją. Kartais vingiuotas kelias atveda prie labai aiškaus tikslo, bet be tų vingių – galbūt tikslo ir nebūtų įmanoma pasiekti“, – savo kol kas nueitą mokslo ir karjeros kelią apibendrina VDU absolventė.
About the Author
