Viešojoje erdvėje pasirodė teiginiai apie Medijų rėmimo fondo (toliau – Fondas) administruojamą Specialiąją programą, susijusią su 2025–2027 m. dėl azartinių lošimų reklamos ribojimų prarastomis pajamomis. Kadangi šie teiginiai gali sudaryti visuomenei klaidingą įspūdį apie finansavimo skyrimo tvarką ir paraiškų vertinimą, Fondas teikia viešą poziciją dėl finansavimo sąlygų, vertinimo procedūrų ir informacijos teikimo ribų.
Vieno iš konkurso dalyvių skundas dėl Fondo tarybos sprendimo šiuo metu nagrinėjamas administraciniame teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, Fondas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo viešai nekomentuoja bylos aplinkybių, proceso šalių argumentų ir teismui pateiktų įrodymų. Fondas taip pat neteikia neviešų duomenų, susijusių su konkrečia paraiška. Fondo pozicija dėl pareikšto skundo pagrįstumo ir ginčijamo sprendimo teisėtumo yra išdėstyta teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Galutinį ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą bei sprendimą dėl skundo pagrįstumo priims bylą nagrinėjantis teismas.
Toliau pateikiama bendro pobūdžio informacija apie visiems konkurso dalyviams vienodai taikomą tvarką. Ji atsako į viešai išsakytus teiginius.
1. Specialiosios programos teisinė prigimtis – turinio projektų finansavimas
Programos teisinę prigimtį lemia ne jos pavadinimas ar sukūrimo aplinkybės, o ją reglamentuojančių teisės normų turinys. Specialioji programa parengta vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalimi, pagal kurią Fondas paramą skiria pagal programas, atsižvelgdamas į visuomenės informavimo kultūros raidos, informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 priede įtvirtinti programos tikslai, uždaviniai ir finansavimo sąlygos nustato, kad finansavimo objektas yra visuomenei reikšmingo turinio projektai: visuomenės atsparumo stiprinimas, priklausomybių prevencija, finansinio ir medijų raštingumo ugdymas, gebėjimo kritiškai vertinti informaciją stiprinimas ir žurnalistikos misijos aktualizavimas.
Pajamų iš azartinių lošimų reklamos praradimas šioje teisinėje konstrukcijoje atlieka tik pareiškėjo tinkamumo funkciją – apibrėžia subjektų, galinčių dalyvauti konkurse, ratą. Jis nėra nei savarankiškas finansavimo pagrindas, nei finansavimo dydžio apskaičiavimo kriterijus. Taisyklės nenustato pareigos atlyginti visų ar dalies prarastų pajamų, nesieja skiriamos sumos su absoliučiu ar santykiniu praradimo mastu ir negarantuoja finansavimo kiekvienam tinkamumo sąlygas atitinkančiam pareiškėjui.
Dėl šios priežasties nei pareiškėjo veiklos trukmė, nei jo patirto pajamų praradimo dydis nėra ir negali būti savarankiškas pagrindas skirti finansavimą nevertinant projekto turinio. Priešingas aiškinimas reikštų, kad vienam pareiškėjui suteikiamas Taisyklėse nenumatytas pirmumas visų kitų konkurso dalyvių sąskaita.
2. Vienodos ir iš anksto paskelbtos sąlygos visiems pareiškėjams
Fondas finansavimą skiria viešų konkursų būdu, vadovaudamasis iš anksto paskelbtomis finansavimo sąlygomis ir visiems pareiškėjams vienodai taikomais Taisyklių kriterijais. Administracinę atitiktį atitinkantys projektai vertinami pagal Taisyklių 6 priede nustatytus turinio kokybės, vadybos ir poveikio kriterijus, o finansavimas, neviršijant programai skirtų lėšų, skiriamas aukščiausiai įvertintiems projektams.
Pirmiausia vertinama, ar projektas atitinka Specialiosios programos tikslus ir uždavinius bei kuria jais siekiamą visuomeninę vertę. Sprendžiant dėl finansavimo vertinama projekto turinio kokybė, aktualumas, pagrįstumas, numatomas poveikis ir palyginamoji vertė kitų konkursui pateiktų projektų atžvilgiu.
Viešai išsakytas teiginys, esą Fondas nurodo žurnalistams, ką ir kaip kurti, neatitinka faktinės padėties. Programinis finansavimas pagal savo esmę yra teminis: valstybės lėšos skiriamos konkretiems, iš anksto nustatytiems visuomenei reikšmingiems tikslams, o ne bet kokiam žiniasklaidos turiniui remti. Specialiosios programos tikslai, uždaviniai ir vertinimo kriterijai įtvirtinti Taisyklių 5 ir 6 prieduose ir buvo viešai paskelbti iki konkurso pradžios, todėl kiekvienas pareiškėjas galėjo iš anksto su jais susipažinti, įvertinti savo projekto atitiktį ir savarankiškai apsispręsti dėl dalyvavimo konkurse.
Fondas negali skirti finansavimo projektui, kuris neatitinka Specialiosios programos tikslų ir uždavinių arba juos įgyvendina nepakankamai. Finansavimo skyrimas tokiam projektui reikštų programai skirtų lėšų naudojimą ne pagal nustatytą paskirtį, nukrypimą nuo iš anksto paskelbtų finansavimo sąlygų ir nepagrįstą išskirtinių sąlygų suteikimą vienam konkurso dalyviui kitų pareiškėjų atžvilgiu. Lygiateisiškumo principas užtikrina vienodas dalyvavimo sąlygas ir vertinimo kriterijus, tačiau negarantuoja vienodo rezultato: projektų įvertinimai skiriasi dėl jų kokybės, poveikio ir konkurencingumo, o ne dėl nevienodo pareiškėjų traktavimo. Programos teminis pobūdis taip pat nereiškia kurios nors žiniasklaidos srities ar žanro nuvertinimo – vertinama ne laidos istorija ar temos populiarumas, bet konkretaus projekto atitiktis programos uždaviniams ir jo kuriama visuomeninė vertė.
3. Paraiškų vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūra
Paraiškų vertinimą ir sprendimų priėmimą sudaro nuoseklūs teisės aktuose nustatyti etapai: administracinės atitikties vertinimas, individualus ekspertų vertinimas, paraiškų kolegialus svarstymas ekspertų grupės posėdyje ir ekspertų išvadų bei finansuotinų ir nefinansuotinų projektų sąrašų patvirtinimas, o vėliau – paraiškų svarstymas ir sprendimų dėl finansavimo priėmimas Fondo tarybos posėdyje.Fondo taryba sprendimus priima vadovaudamasi ekspertų grupės išvadomis.
Individualus ekspertų vertinimas atliekamas raštu: kiekvienas ekspertas pildo vertinimo formą ir skiria balus pagal Taisyklių 6 priede nustatytus turinio kokybės, vadybos ir poveikio kriterijus. Šis tarpinis etapas sudaro pagrindą paraiškas svarstyti ekspertų grupės posėdyje. Galutinis ekspertinio vertinimo etapo rezultatas yra ekspertų grupės posėdyje kolegialiai patvirtintos ekspertų išvados. Ekspertų darbo reglamento 35 punkte nustatyta, kad posėdyje patvirtintos išvados, skirti balai ir kiti vertinimo duomenys yra galutiniai ir nekeičiami.
Tiek ekspertų grupės, tiek Fondo tarybos posėdžiai įforminami privalomais rašytiniais protokolais. Ekspertų grupės protokolo turinį nustato Ekspertų darbo reglamento 22 punktas: jame pateikiamas kiekvieno svarstyto klausimo aprašymas, balsavimo rezultatai ir apibendrintos motyvuotos ekspertų išvados. Fondo tarybos protokolo turinį nustato Tarybos darbo reglamento 22 punktas: protokole fiksuojama posėdžio sudėtis, dalyvaujantys asmenys, darbotvarkė, esminė svarstymų ir pasisakymų santrauka, balsavime dalyvavusių Tarybos narių skaičius, balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai. Garso įrašas nėra teisės aktuose nustatytas privalomas posėdžio įforminimo dokumentas. Jeigu jis daromas, įrašas naudojamas kaip techninė pagalbinė priemonė protokolui parengti ir, patvirtinus protokolą, nėra saugomas. Todėl teiginys, esą vertinimas vyko nepaliekant nei protokolų, nei rašytinių vertinimų, neatitinka faktinės padėties.
Kiekvienam pareiškėjui Taisyklių 69 punkte nustatyta tvarka pateikiami jo paraiškos vertinimo argumentai – apibendrintos ekspertų grupės išvados. Ši informacija leidžia pareiškėjui suprasti esmines priimto sprendimo priežastis ir veiksmingai ginti savo teises.
4. Projektai konkuruoja tarpusavyje, o finansavimo galimybės yra ribotos
Fondo administruojamuose konkursuose pateikti projektai konkuruoja tarpusavyje, o bendra prašomo finansavimo suma reikšmingai viršija Fondo turimas finansines galimybes. 2026 m. konkurse buvo prašoma skirti daugiau kaip 23,3 mln. Eur, o finansavimui skirta 9,245 mln. Eur, t. y. apie 39,6 proc. prašytos sumos.
Specialiosios programos finansavimo poreikis abiem konkurso etapais reikšmingai viršijo programai skirtų lėšų apimtį. Pirmajame etape pareiškėjai iš Fondo prašė 5 302 473 Eur, o finansavimui buvo skirta 2 183 000 Eur; antrajame etape prašyta 2 559 541 Eur, o skirta 952 947 Eur. Taigi bendra abiem etapams prašyta suma sudarė 7 862 014 Eur, o skirta – 3 135 947 Eur, t. y. apie 39,9 proc. viso prašyto finansavimo.
Atsižvelgiant į ribotą programai skirtų lėšų apimtį, finansavimas, vadovaujantis galutiniais projektų įvertinimais, galėjo būti skirtas tik daliai aukščiausiai įvertintų ir Specialiosios programos tikslus bei uždavinius geriausiai atitinkančių projektų.
5. Dėl teiginių apie „įslaptintus“ ekspertus
Fondo ekspertai atrenkami viešo konkurso būdu, o ekspertų sąrašą tvirtina Fondo dalininkai. Su visu patvirtintu ekspertų sąrašu gali susipažinti kiekvienas suinteresuotas asmuo – jis viešai skelbiamas Fondo interneto svetainėje. Vieša ir Fondo interneto svetainėje skelbiama yra ir ekspertų bei Fondo tarybos narių darbo apmokėjimo tvarka. Fondas neatskleidžia tik to, kurie konkretūs ekspertai vertino konkrečią paraišką, taip pat neviešina individualių vertinimų, atskirų komentarų ir individualiai skirtų balų. Ekspertinio vertinimo sistema grindžiama profesionalumo, objektyvumo, nepriklausomumo, nešališkumo, konfidencialumo ir interesų konfliktų prevencijos principais.
Konkretaus eksperto tapatybės susiejimas su konkrečia vertinta paraiška sudarytų realias prielaidas kryptingam tiesioginiam ar netiesioginiam poveikiui, viešam spaudimui, reputacinėms atakoms, bandymams daryti įtaką būsimiems vertinimams ar kitaip kvestionuoti eksperto profesinį nepriklausomumą. Ši rizika yra ypač reikšminga vertinant žiniasklaidos projektus, nes pareiškėjai disponuoja plačiomis viešosios komunikacijos priemonėmis ir gali daryti didelę įtaką viešajai nuomonei. Tokiomis aplinkybėmis konkrečių ekspertų tapatybės atskleidimas galėtų ne tik pažeisti jų teises ir teisėtus interesus, bet ir turėti atgrasomąjį poveikį kvalifikuotų specialistų dalyvavimui ekspertinio vertinimo procese, nes, įvertinę galimo viešo spaudimo, neigiamo poveikio reputacijai ar profesinės veiklos trikdymo riziką, jie galėtų atsisakyti vykdyti ekspertinę veiklą. Tai keltų tiesioginę grėsmę ekspertų atrankos kokybei, vertinimo nepriklausomumui ir visos finansavimo sistemos patikimumui bei tęstinumui. Todėl informacijos apie tai, kuris konkretus ekspertas vertino konkrečią paraišką, neviešinimas yra būtina ir proporcinga ekspertinio vertinimo nepriklausomumo apsaugos priemonė. Pareiškėjo teisė susipažinti su jo paraiškai pateiktomis ekspertų grupės išvadomis nesuteikia teisės gauti konkrečių ekspertų tapatybės duomenų ar individualizuoti ekspertinio vertinimo proceso.
6. Kolegialus sprendimas yra garantija, o ne priedanga
Kolegialus sprendimų priėmimas nėra atsakomybės išvengimo būdas. Tai teisės aktuose nustatyta procedūrinė garantija, padedanti užtikrinti sprendimų objektyvumą, nešališkumą, pagrįstumą ir skaidrumą. Sprendimas priimamas laikantis nustatytos svarstymo ir balsavimo tvarkos, o jo priėmimo eiga, balsavimo rezultatai ir pagrindiniai motyvai fiksuojami posėdžio protokole. Pareiškėjui pateikiamos ekspertų grupės išvados ir sprendimo motyvai, todėl sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinti jį apskundus, įskaitant teisminę kontrolę. Ekspertų darbo reglamente taip pat nustatyti profesionalumo, objektyvumo, nepriklausomumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principai, interesų konfliktų prevencijos, nusišalinimo ir ekspertų veiklos stebėsenos tvarka. Šios garantijos užtikrina, kad ekspertinis vertinimas ir jo pagrindu priimami sprendimai būtų nešališki, motyvuoti, atsekami ir patikrinami.
7. Skaidrumas užtikrinamas, tačiau informacijos teikimas turi teisines ribas
Taisyklių 66 punkte išsamiai nustatyta viešai skelbiamos informacijos apimtis. Fondo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas skelbiami Fondo tarybos sprendimai, visų konkurse dalyvavusių projektų vertinimo rezultatai, ekspertų skirtų balų vidurkiai ir finansavimą gavusių projektų sutrumpinti aprašymai. Ši nuostata neapima Fondo tarybos ar ekspertų grupės posėdžių protokolų ir jų dalių, finansavimo negavusių projektų išsamių ekspertų išvadų, individualizuotų nefinansavimo motyvų, projektų biudžetų struktūros bei kitų su konkrečiomis paraiškomis susijusių neviešų duomenų.
Teikdamas informaciją Fondas vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymu, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu bei Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, todėl visuomenės teisę gauti informaciją derina su pareiškėjų duomenų, teisių ir teisėtų interesų bei ekspertinio vertinimo nepriklausomumo apsauga.
Posėdžių protokoluose gali būti duomenų apie skirtingų konkurso dalyvių paraiškas, jų vertinimą, ekspertų išvadas ir Fondo tarybos svarstymus. Todėl, spręsdamas dėl protokolo ar jo dalies pateikimo, Fondas kiekvienu atveju įvertina informacijos teikimo teisinį pagrindą, būtinumą ir proporcingumą ir neteikia duomenų, kurių atskleidimas leistų nustatyti konkrečių ekspertų tapatybę, individualizuoti jų vertinimus arba atskleistų kitų pareiškėjų neviešą informaciją.
Taisyklių 69 punkte nustatyta teisė gauti paraiškos vertinimo argumentus yra individuali pareiškėjo, kaip konkurso procedūros dalyvio, teisė. Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami su jo paraiška susijusios apibendrintos ekspertų grupės išvados. Ši nuostata nesuteikia tretiesiems asmenims teisės gauti su konkrečia paraiška susijusios neviešos informacijos.
Paraiškoje ir jos vertinimo medžiagoje gali būti neviešos informacijos apie projekto turinį, biudžeto struktūrą, kūrybinius ir vadybinius sprendinius, pareiškėjo veiklos vertinimą, taip pat asmens duomenų. Atsižvelgiant į duomenų pobūdį, jų atskleidimas gali pažeisti pareiškėjo komercinius interesus, dalykinę reputaciją, asmens duomenų apsaugos reikalavimus ar kitus teisėtus interesus. Todėl Fondas negali savo nuožiūra spręsti dėl tokios informacijos viešinimo ir kiekvienu atveju privalo įvertinti jos teikimo teisinį pagrindą, būtinumą ir proporcingumą, nepriklausomai nuo to, ar informacija pareiškėjui būtų palanki, ar nepalanki.
Šie ribojimai skirti ne Fondo, o pareiškėjų teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti. Pats pareiškėjas gali savo nuožiūra viešai paskelbti jam pateiktus dokumentus, jeigu nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
8. Ginčą sprendžia teismas
Fondas supranta, kad konkurso rezultatai ne visada atitinka pareiškėjų lūkesčius, ir gerbia kiekvieno pareiškėjo teisę ginčyti Fondo sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat kiekvienos šalies teisę viešai reikšti savo nuomonę. Fondo pozicija dėl nagrinėjamo ginčo yra pateikta procesiniuose dokumentuose, todėl Fondas detaliau nekomentuoja bylos aplinkybių, šalių argumentų ir teismui pateiktų įrodymų. Fondo vertinimu, šios aplinkybės ir argumentai pirmiausia turi būti vertinami teisme, kuriam jie ir yra pateikti, o galutinį sprendimą byloje priims teismas.
Fondas taip pat pabrėžia, kad konkurso metu priimtas sprendimas nefinansuoti projekto nėra ir negali būti vertinamas kaip sprendimas dėl žmogaus ar redakcijos likimo. Fondo sprendimas taikomas tik konkrečiai paraiškai ir reiškia tik tai, kad pagal šios programos tikslus, vertinimo kriterijus ir turimas lėšas projektui finansavimas nebuvo skirtas; jis nėra bendras projekto, laidos ar jų tolesnio gyvavimo galimybių vertinimas, be to, Fondo finansavimas nėra vienintelis žiniasklaidos veiklos finansavimo šaltinis.
Kiekvienas finansavimo sąlygas atitinkantis pareiškėjas kviečiamas dalyvauti ir būsimuose konkursuose – jų sąlygos, terminai ir vertinimo kriterijai skelbiami viešai Fondo interneto svetainėje iš anksto. Šiuo metu vyksta konkursas 2027 m. finansavimui gauti: konkursas vyksta iki 2026 m. rugsėjo 14 d. 24.00 val.
Fondas teikia tiek informacijos, kiek būtina jo sprendimų skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti, kartu saugodamas neviešus konkurso dalyvių duomenis ir ekspertinio vertinimo nepriklausomumą.
Direktorius Ruslanas Iržikevičius
About the Author
