Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas šiandien Prezidentūroje pristatė priemones, kurios padėtų greičiau pasiekti Lietuvos ekonomikos proveržį ir išaugintų ją iki 100 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienos iš priemonių skirtos auginti ekonomiką, kitos – mažinti „šešėlį“.
„Lietuva jau dabar turi stiprų potencialą tapti viena konkurencingiausių ekonomikų regione. Pastarųjų metų augimas ir mūsų verslo gebėjimas prisitaikyti prie geopolitinių bei ekonominių iššūkių įrodo, kad galime pasiekti daug. Naujausia mūsų atlikta analizė parodė, kad apie 90 proc. BVP sukuria trys kryptys: administracinės naštos mažinimas, aukštos pridėtinės vertės ekonomika ir darbo našumo kėlimas. Šios kryptys jau dabar įgyvendinamos per „3i“ planą, o mūsų visų bendras susitelkimas ir tikslinga kryptis leis šį proveržį pasiekti dar greičiau“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.
Lietuvos ekonomikos augimą paspartintų „Eksporto fondas”, kuris padėtų mūsų šalies įmonėms greičiau įsitvirtinti užsienio rinkose. Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) plėtra ir tikslinė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata fiziniams asmenims, investuojantiems į ankstyvosios stadijos startuolius, išaugintų investicijas. Licencijavimo procedūrų peržiūra leistų atsisakyti nepagrįstų ir perteklinių reikalavimų.
Dar viena Prezidentūroje EIMIN pristatytų Lietuvos ekonomikos stiprinimo priemonių – investicinio projekto lengvatos išplėtimas technologijų pagrindu. Pagal šią priemonę į pažangias gamybos technologijas investuojančios įmonės galėtų susimažinti pelno mokestį du kartus investuota suma. Taip jos mokėtų mažesnį pelno mokestį ir dėl to turėtų daugiau lėšų investicijoms ar verslo plėtrai. EIMIN skaičiavimais, ši investicinio projekto lengvata kasmet padidintų šalies BVP augimą apie nuo 0,14 iki 0,25 procento.
Prezidentūroje aptarta ir bendra Lietuvos – Lenkijos LEZ iniciatyva. Ji būtų pirmoji tarpvalstybinė ekonominė zona Europoje, kuri galėtų būti pritaikyta konkrečių technologijų vystymui.
Taip pat siūloma atsisakyti vadinamo „paauksavimo“, t. y. „perteklinio reglamentavimo“, kai įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) reikalavimus nacionaliniu lygmeniu nustatoma daugiau ar griežtesnių reikalavimų, nei numatyta pačiuose ES teisės aktuose.
Lietuvai pasiekti 100 mlrd. eurų BVP tikslą padėtų ir „šešėlinės“ ekonomikos mažinimas. Pasak EIMIN ministro E. Grikšo, skaičiuojama, kad „šešėlinės“ ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 6,2 mlrd. eurų per metus.
„Kovodami su „šešėline“ ekonomika, turime kalbėti ne tik apie kontrolę, bet ir apie verslumą, ar žmogui lengva pradėti verslą, ar apskaita paprasta, ar valstybė padeda, o ne trukdo, kas mažina paskatas veikti „šešėlyje“. Todėl ministerijos tikslas – mažinti administracinę naštą, skaitmenizuoti procesus ir sukurti tokią aplinką, kurioje legali veikla būtų paprasčiausias pasirinkimas. Kuo daugiau verslumo, tuo mažiau „šešėlio“. Kuo daugiau augančių įmonių, tuo daugiau darbo vietų, investicijų ir pajamų valstybei“, – sako E. Grikšas.
Ministerija taip pat siūlo nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), nes tai paspartintų mažas ir vidutines darbo pajamas gaunančių žmonių atlyginimo augimą „į rankas“ ir taip sumažintų „šešėlį“. Paskaičiuota, kad NPD padidinus nuo 747 iki 1 tūkst. eurų per mėnesį, darbuotojui, kuriam būtų taikomas visas maksimalus NPD, mokėtinas GPM sumažėtų apie 50,60 eurų per mėnesį, arba apie 607 eurų per metus.
Dar viena priemonė mažinti „šešėlinę“ ekonomiką – patobulintas „Virtualus buhalteris i.APS”, kuris supaprastintų apskaitą verslui: jam nebereikėtų rankiniu būdu perrašinėti apskaitos duomenų, registruoti pajamų, sekti atsiskaitymų, skaičiuoti mokesčių ar papildomai pildyti deklaracijų. Skaičiuojama, kad dėl šios patogios Valstybinės mokesčių inspekcijos skaitmeninės sistemos bent 50 tūkst. jos aktyvių naudotojų atneš iki 24 mln. eurų siekiančią naudą.
EIMIN parengtas ir ministro E. Grikšo pristatytas priemonių paketas Lietuvos ekonomikos proveržiui pasiekti – tai ekonomikos transformacijos plano „3i“ dalis, kuriuo siekiama pereiti prie tvaraus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo.
Įgyvendinus „3i“ plano tikslus, Lietuvos ekonomika 2030 m. augs 2,33 proc. greičiau nei augant įprastu tempu, o kas antra darbo vieta mūsų šalyje – kurs aukštą pridėtinę vertę. Be to, darbo našumas priartės nuo 70 iki 90 proc. ES vidurkio, o aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dalis išaugs nuo 9,7 iki 16,8 procento.
Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos efektyvumas padidės 7,1 proc., o MTEP investicijų dalis nuo BVP – nuo 1,1 iki 2,2 proc. Verslo augimą papildomai skatins ir 35 proc. mažesnė administracinė našta.
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP toliau auga sparčiai, ir, lyginant su praėjusiais metais, yra 4,1 procentinio punkto didesnis. Geresnius nei tikėtasi rezultatus lėmė stipri vidaus rinkos paklausa ir augančios investicijos.
About the Author
