Vasarą oda dažnai atrodo tolygesnio atspalvio, tačiau rudenėjant dalis moterų pastebi priešingą vaizdą – ant veido išryškėja pigmentinės dėmės, kurių anksčiau lyg ir nesimatė. Dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės” pranešime spaudai paaiškina, kodėl taip nutinka, kada pigmentinės dėmės nublanksta savaime, o kada verta pasitarti su specialistu.
Kodėl pigmentinės dėmės labiau pastebimos rudenį?
Pigmentinė dėmė, pasak I. Gylienės, nėra viena konkreti diagnozė. Taip apibūdinamas matomas odos spalvos pokytis, dažniausiai susijęs su pigmentu melaninu.
„Pigmentaciją galime matyti kaip strazdanas, saulinius šlakus ar melazmą. Jai priskiriama ir použdegiminė hiperpigmentacija, kai saulėje patamsėja aknės, dermatito ar kitų uždegimų paveiktos odos vietos“, – paaiškina dermatovenerologė.
Rizikai ir dėmių pobūdžiui įtakos turi genetinis polinkis, odos fototipas, saulė, šviesa, karštis, hormoniniai pokyčiai nėštumo metu ar vartojant kontracepciją, taip pat įvairūs odos uždegimai.
Tačiau kodėl dėmes neretai pastebime jau pasibaigus vasarai? I. Gylienė aiškina, kad vasarą saulė patamsina ne tik pigmentines dėmes, bet ir visą aplinkinę odą, todėl kontrastas būna mažesnis. Rudenį įdegis ima blukti greičiau, o dalis lokaliai susikaupusio pigmento išlieka.
„Todėl šviesėjant aplinkinei odai dėmės gali tiesiog tapti gerokai labiau matomos. Kitaip tariant, jos nebūtinai atsirado rugsėjį – dalis jų susiformavo ar patamsėjo dar vasarą“, – sako specialistė.
Ar galima tiesiog palaukti, kol pigmentinės dėmės išbluks?
Tai, kad odos pokyčiai greitai patraukia dėmesį, nestebina. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad įvairios su išvaizda susijusios problemos yra dažna moterų kasdienybės dalis. Kas trečia sako susidurianti su odos sausėjimu, daugiau nei kas dešimtą vargina alergijos, dermatitas ar aknė.
Tai rodo platesnį kontekstą: moterys dažniau susiduria su įvairiais odos iššūkiais, todėl ir po vasaros išryškėję odos pokyčiai dažnai greitai pastebimi bei vertinami jautriau.
Ar pigmentinės dėmės išbluks savaime, vieno atsakymo nėra. Pasak dermatovenerologės, tai priklauso nuo dėmės pobūdžio, pigmento gylio odoje, odos fototipo, genetinio polinkio ir to, ar oda toliau veikiama pigmentaciją skatinančių veiksnių.
„Dažniau savaime išblunka strazdanos, kai kuriais atvejais dalinai pašviesėja melazma ar použdegiminė hiperpigmentacija. Vangiausiai šviesėja sauliniai šlakai, o melazmai būdinga didesnė tikimybė atsinaujinti“, – pasakoja I. Gylienė.
Rudenį norisi „nušveisti“ vasarą – persistengti nereikėtų
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pastebi, kad rudenį žmonės dažniau ieško priemonių odos atspalviui suvienodinti. Svarbu jas pasirinkti teisingai ir naudoti atsakingai.
„Galima rinktis priemones, skirtas pigmentinėms dėmėms mažinti, pvz., su tiamidoliu – tai viena efektyviausių ir greičiausiai veikiančių medžiagų. Šiai problemai skirti prausiamieji geliai taip pat gali padėti lyginti odos atspalvį bei ilgainiui pašviesinti pigmentines dėmes“, – pataria J. Deksnienė.
Pasak jos, į kasdienę rutiną gali būti naudinga įtraukti serumą, kuris turėtų šviesinantį poveikį (pvz., su vitaminu C). Po jo reikėtų naudoti dieninį arba naktinį kremą, skirtą būtent tokiai odai.
„Sumažėjus saulės aktyvumui, galima atlikti švelnų odos šveitimą naudojant odos šveitiklius su glikolio arba pieno rūgštimis. Taip pat tinka ampulės arba serumai su retinoliu. Jis padeda spartinti odos atsinaujinimą ir prisideda prie tolygesnio odos atspalvio“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Tačiau odą lengva sudirginti, todėl nereikėtų persistengti su veikliųjų medžiagų gausa ar imtis agresyvių eksperimentų. Geriausia prieš pradedant naudoti naują priemonę pasitarti su specialistu ir į rutiną ją įtraukti palaipsniui.
„Vienu metu nereikėtų pradėti naudoti kelių stipriai veikiančių priemonių, pavyzdžiui, retinolio, AHA rūgščių ir vitamino C. Taip galima stipriai sudirginti odą. Taip pat nereikėtų eksperimentuoti su namuose randamomis priemonėmis, pavyzdžiui, citrina ar soda – jos gali pažeisti odos apsauginį barjerą, o pigmentacija dėl sudirginimo gali dar labiau išryškėti“, – perspėja J. Deksnienė.
Vaistininkė primena ir vieną svarbiausių taisyklių – SPF priemones naudoti ne tik vasarą. UVA spinduliai odą veikia ir rudenį bei žiemą, todėl bandant šviesinti pigmentines dėmes apsauga nuo saulės išlieka kasdienės rutinos dalimi.
Ne kiekvieną tamsią dėmelę reikėtų bandyti pašviesinti
Yra dar viena priežastis neskubėti savarankiškai šalinti kiekvienos atsiradusios dėmės. I. Gylienė pataria įvertinti, ar tarp daugybės panašių pigmentinių darinių neatsirado vienas, kuris aiškiai skiriasi nuo kitų – specialistai tai kartais vadina „bjauriojo ančiuko“ požymiu.
Verta prisiminti trumpinį ABCDE. Atkreipti dėmesį reikėtų į tokias pigmentines dėmes, kurios išsiskiria savo asimetrija (A – angl. asymmetry), kraštų netolygumu (B – borders), nevienoda spalva (C – colour), didesniu nei 6 mm diametru (D – diameter) bei pastebimais pokyčiais laikui bėgant (E – evolution).
„Nors šiuos požymius galima pastebėti savarankiškai, tai nėra patikimas būdas įvertinti darinio ar pigmentinės dėmės pobūdį bei galimą riziką sveikatai“, – pabrėžia specialistė.
Pasak jos, ankstyva melanoma gali būti ir vos kelių milimetrų dydžio dėmelė, pasislėpusi tarp kitų pigmentinių darinių. Todėl neaiškios kilmės dėmės pirmiausia turi būti įvertintos dermatovenerologo, atliekant dermatoskopiją. Ji leidžia pamatyti pigmento struktūras, kraujagysles ir kitus požymius, kurių nematome plika akimi.
„Jokio neaiškaus pigmentinio darinio negalima šalinti lazeriu, rūgštimis ar kitais metodais prieš tai jo neįvertinus kvalifikuotam dermatovenerologui. Neteisingas ir nekompetentingas tokių procedūrų taikymas gali užmaskuoti ankstyvus piktybinius pakitimus ir uždelsti diagnozę“, – įspėja I. Gylienė.
