Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis į didmiesčius sugrįžo studentai, o kartu su jais prasideda ir intensyvesnis kraustymosi bei įsikūrimo laikotarpis. Ne viską pavyksta sutalpinti į automobilį ar lagaminą, todėl dalį reikalingų daiktų tėvai ir artimieji siunčia vėliau – nuo drabužių ir buities reikmenų iki studijoms būtinos elektronikos. Tačiau noras į vieną dėžę sudėti kuo daugiau gali baigtis nemaloniai: netinkamai paruošta siunta gali sugadinti ne tik savo turinį, bet ir šalia keliaujančias siuntas.
Paštomatai yra įprasčiausia siuntų pristatymo vieta Lietuvoje – juos renkasi 78 proc. reguliarių e. pirkėjų, palyginti su 27 proc. vidurkiu Europoje. Todėl ir studentui siunčiami daiktai dažniausiai atkeliauja į paštomatą, kur galioja svorio ir dydžio apribojimai. Netinkamai paruošta siunta gali sugadinti ne tik savo turinį, bet ir šalia keliaujančias siuntas.
„Pirmosiomis naujų mokslo metų savaitėmis artimieji studentams dažnai nori vienu kartu išsiųsti viską, ko gali prireikti – nuo šiltesnio megztinio ir kompiuterio priedų iki maisto iš namų. Tačiau būtent pastaroji dalis dažniausiai tampa problema. Vienas ištekėjęs ar sugedęs maisto produktas gali sugadinti visos dėžės turinį, o prasiskverbęs pro pakuotę – ir šalia esančias siuntas“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Maistas iš namų netinka siuntai
Greitai gendantys produktai, pavyzdžiui, mėsa, žuvis ar pieno gaminiai, siuntose keliauti neturėtų. Transportavimo ir laikymo metu maistui reikalingos temperatūros sąlygos neužtikrinamos, todėl produktai gali sugesti, skleisti nemalonų kvapą ar ištekėti.
„Kartais atrodo, kad sandariai užsuktas stiklainis ar butelis problemų nesukels, tačiau siunta kelionėje yra perkeliama, rūšiuojama, todėl gali patirti smūgių. Jei skystis išsilieja, žala ne visada apsiriboja viena dėže. Dėl šios priežasties prieš siunčiant verta patikrinti draudžiamų siųsti daiktų sąrašą, o ne pasikliauti tuo, kad namuose pakuotė atrodo sandari“, – pabrėžia T. Vaišvila.
Siuntose taip pat negalima siųsti alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, tabako gaminių bei pavojingų medžiagų ir daiktų – ginklų, šaudmenų, sprogmenų, degių, toksiškų ar radioaktyvių medžiagų, narkotinių bei psichotropinių medžiagų.
Elektronikai neužtenka vien dėžės
Nešiojamasis kompiuteris, monitorius ar ausinės yra jautrūs smūgiams, todėl svarbiausia, kad daiktas dėžės viduje nejudėtų.
„Reikėtų rinktis tvirtą, daikto dydį atitinkančią dėžę, o visas tuščias ertmes užpildyti burbuline plėvele ar kitomis smūgius amortizuojančiomis medžiagomis. Per didelėje dėžėje daiktas judės ir atsitrenks į sieneles, o per mažoje neliks vietos apsauginiam sluoksniui“, – aiškina T. Vaišvila.
Jei siunčiami keli daiktai, juos svarbu atskirti apsauginėmis medžiagomis, kad nesiliestų tarpusavyje. Ypač rizikinga vienoje dėžėje neatskirtus sudėti elektroniką ir galinčias ištekėti pakuotes – vienas pažeistas indas gali sugadinti gerokai vertingesnį daiktą.
Sunkesnė siunta – didesnis dėmesys pakuotei
Didėjant svoriui didėja ir apkrova pakuotei. Paštomatais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siunčiamos siuntos gali sverti iki 25 kg, tačiau siunčiant daug sunkių daiktų saugiau juos paskirstyti į kelias atskiras dėžes.
„Kelias lengvesnes dėžes ir pačiam studentui bus paprasčiau parsinešti iš paštomato nei vieną itin sunkią. Be to, sumažėja tikimybė, kad pakuotė transportavimo metu bus pažeista ar iširs“, – sako T. Vaišvila.
Pasak jo, prieš išsiunčiant verta atlikti dar vieną paprastą patikrinimą – įsitikinti, kad dėžė tvirtai užklijuota, joje niekas nejuda, o jei naudojama sena pakuotė, nuo jos pašalinti ankstesni siuntų lipdukai ir brūkšniniai kodai. Palikti seni kodai gali suklaidinti automatizuotas rūšiavimo sistemas ir siunta gali būti nukreipta netinkama kryptimi.
About the Author
