Menstruacijos, intymi sveikata, menopauzė, hormoniniai pokyčiai, prastas miegas ar nuolatinis stresas – temos, kurios lydi moteris kasdien, tačiau viešojoje erdvėje vis dar aptariamos rečiau ir tyliau. Nors moterų sveikatos aspektams neretai skiriama mažiau dėmesio, „Eurovaistinės“ inicijuoto tyrimo – Nacionalinio savijautos indekso (NSI) – duomenys rodo, kad atskirose kasdienės savijautos srityse jos, palyginti su vyrais, susiduria su didesniais iššūkiais.
Iš pirmo žvilgsnio bendri moterų ir vyrų NSI rodikliai gana panašūs – trijų sudedamųjų indekso dalių (fizinės sveikatos, emocinės sveikatos, laimės pojūčio) rezultatai pagal lytis statistiškai nedaug skiriasi. Tačiau analizuojant atskirus klausimus, skirtumai išryškėja.
NSI atskleidė, kad moterų savijautą kur kas labiau nei vyrų lemia psichologinė būsena – stresas, nerimas ir nuovargis. Psichologinę būklę kaip savijautą veikiantį veiksnį nurodo 34,4 proc. moterų ir 22,7 proc. vyrų, o psichologines ar emocines problemas per pastarąjį mėnesį patyrė 24,4 proc. moterų, palyginti su 15,9 proc. vyrų. Nerimą dažnai jaučia beveik dvigubai daugiau moterų nei vyrų – atitinkamai 12,3 proc. ir 6,8 proc., o stresą – net 44,3 proc. moterų ir 32,3 proc. vyrų.
Kasdienės sveikatos ir grožio problemos moterims taip pat aktualesnės: odos sausėjimą, plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą jos nurodo maždaug 2–4 kartus dažniau nei vyrai. Ryškiai skiriasi ir tai, kaip suprantamas rūpestis savimi – moterys gerokai dažniau nei vyrai jį įvardija kaip tiesiog galimybę skirti laiko sau, poilsį ir ramybę (atitinkamai 45 proc. ir 22,8 proc.).
„Tačiau kasdienybėje laikas sau dažnai ir lieka paskutinėje vietoje – pirmiau atsiranda šeima, vaikai, darbai, namai, o savo sveikatos klausimai nusikelia „vėlesniam laikui“ tikintis, kad „praeis“. Norime pakviesti tokį įprotį keisti, todėl pradedame iniciatyvą „Daugiau vietos moterų sveikatai“. Tai reiškia – daugiau apie ją kalbėti, daugiau pastebėti savo kūno signalus, drąsiau klausti ir dažniau pasirūpinti savimi dar prieš atsirandant rimtesnei problemai“, – teigia Kristina Gumauskienė, „Eurovaistinės“ rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.
Skirtingame amžiuje – skirtingi klausimai
Vieno universalaus moters sveikatos paveikslo nėra. NSI duomenys rodo, kad kartu su gyvenimo etapu keičiasi ir tai, kas labiausiai veikia moterų savijautą.
Anot tyrimo rezultatų, didžiausias emocinis krūvis matomas tarp jauniausių – stresą jaučia net 66 proc. 18–24 metų moterų. Beveik pusė jų per pastarąjį mėnesį susidūrė su psichologiniais ar emociniais sunkumais. 25–34 metų moterims ypač ryški miego ir nuovargio tema – miego kokybę ar nuovargį kaip savijautą veikiantį veiksnį nurodo 51 proc. šios amžiaus grupės moterų.
Vėlesniuose gyvenimo etapuose išryškėja kiti klausimai. 35–44 metų grupėje dažniau minimi galvos skausmai ir migrena, matomas ir hormoninės sveikatos aspektas. 45–54 metų moterims ryškėja savo bei artimųjų sveikatos rūpesčiai ir darbo bei poilsio balanso klausimas, o vyresniame amžiuje vis svarbesnę vietą užima fizinė sveikata, kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių bei sąnarių problemos.
Pasak K. Gumauskienės, būtent todėl kalbant apie moterų sveikatą svarbu jos nesusiaurinti iki vienos temos ar vieno gyvenimo etapo.
„Kiekvienas etapas atsineša savų klausimų – apie ciklą, intymią sveikatą, hormonus, odą, miegą ar menopauzę – ir kiekvienas jų nusipelno dėmesio ne tik krizės akimirką. Dalis šių temų vis dar laikomos pernelyg asmeniškomis, apie kitas esame įpratę kalbėti kaip apie neišvengiamą moters gyvenimo dalį. Tačiau kuo daugiau žinome ir kuo anksčiau atkreipiame dėmesį į pasikeitimus, tuo lengviau suprasti, kada pakanka daugiau pasirūpinti savimi, o kada verta kreiptis į specialistą“, – sako ji.
Asta Meschino: pradėti galima nuo kelių paprastų dalykų
Verslininkė, Gvatemalos garbės konsulė, mama – Astai Meschino puikiai pažįstama kasdienybė, kurioje tenka derinti daugybę skirtingų vaidmenų. Tačiau, pasak jos, tarp visų jų svarbu nepamiršti ir savęs. Prie iniciatyvos prisijungusi A. Meschino sako, kad rūpestis savimi nebūtinai prasideda nuo didelių gyvenimo pokyčių – kartais pakanka mažo, bet sąmoningo žingsnio.
„Kasdien bent minutę skirkite paprastam klausimui sau – kaip iš tikrųjų šiandien jaučiuosi? Kaip miegojau, kiek turiu energijos, ar kas nors pasikeitė odoje, cikle ar nuotaikoje? Pasižymėkite tai, kas kartojasi: miegas, odos reakcijos, ciklo pokyčiai, diskomfortas ar energijos trūkumas po kelių savaičių gali parodyti kur kas aiškesnį vaizdą“, – pataria ji.
A. Meschino taip pat kviečia išsirinkti bent vieną sveikatos klausimą, kurį vis tenka atidėti, ir pagaliau dėl jo padaryti konkretų veiksmą – užsiregistruoti vizitui, užsirašyti klausimą gydytojui ar pasitarti su vaistininku. Nebūtina visko išspręsti vienu metu.
„Dar vienas patarimas – planuokite laiką sau į kalendorių, o ne palikite jį tam mistiniam momentui „kai liks laiko“. Planuokite jį kaip tikrą susitikimą su savimi – poilsiui, pasivaikščiojimui, odos priežiūrai ar ramiam pabuvimui. Galiausiai, pasakykite garsiai, kaip iš tikrųjų jaučiatės – draugei, artimam žmogui ar specialistui. Kai problemą pasakai garsiai, dažnai jai atsiranda ir sprendimas“, – sako A. Meschino.
Daugiau vietos moterų sveikatai – kasdien
Siekiant skatinti tokį pokalbį viešojoje erdvėje, „Eurovaistinės“ iniciatyva „Daugiau vietos moterų sveikatai“ pirmiausia bus edukacinė. Kartu su gydytojais, vaistininkais ir savo sričių ekspertais bus dalijamasi turiniu apie skirtingiems moters gyvenimo etapams aktualias temas – nuo patarimų, kaip palengvinti kasdienius nepatogumus, iki žinių, kada būtina kreiptis į specialistą.
Iniciatyvą vaistinėse papildys ir specialūs pasiūlymai, kad pasirūpinti savimi būtų prieinamiau. Vis dėlto, pabrėžia K. Gumauskienė, svarbiausias iniciatyvos tikslas yra platesnis – prisidėti prie to, kad moterų sveikata taptų įprastesne kasdienio pokalbio tema.
„Apie moteris kalbama daug – apie jų išvaizdą, pasirinkimus, karjerą, šeimą ar amžių. Tačiau apie tai, kaip jos iš tikrųjų jaučiasi, kokius kūno pokyčius pastebi ir kokius sveikatos klausimus linkusios atidėti, kalbama gerokai rečiau. Norime būti partneriais, kurie padeda moterims lengviau pasirūpinti savimi ir jaustis geriau. Moterų sveikatai nereikia ieškoti progos – jai reikia daugiau vietos kasdien“, – sako K. Gumauskienė.
Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“:
Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.
Apie vaistinių tinklą „Eurovaistinė“:
„Eurovaistinė“ – vienas didžiausių ir moderniausių vaistinių tinklų Lietuvoje, veiklą pradėjęs 1998 m. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 260 fizinių vaistinių, paženklintų „Eurovaistinės“ vardu, o „Eurovaistinės“ komandą sudaro apie 1900 kolegų. Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ priklauso įmonių grupei „Euroapotheca“, valdančiai mažmeninės prekybos vaistinių tinklus, didmeninės vaistų prekybos įmones, taip pat vaistines internete Lietuvoje, Latvijoje, ir Estijoje.
About the Author
