Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
Šią vasarą gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms augo sparčiau negu pernai. Žmonės nesikuklino leisdami pinigus nei Lietuvoje, nei keliaudami užsienyje. Daugiausiai dėmesio, palyginti su praėjusių metų vasara, sulaukė Balkanų regionas. Lietuvoje namų ūkių vartojimą skatino atsiimti antros pensijų pakopos pinigai, bet šio veiksnio įtaka kas mėnesį mažėja. Rudenį gyventojų išlaidos augs lėčiau, o infliacija bei padidėjusios palūkanos kandžiosis stipriau.
SEB banko duomenys iš atsiskaitymų kortelėmis naudojant banko kortelių skaitytuvus rodo, kad vasarą gyventojai prekėms ir paslaugoms Lietuvoje įsigyti išleido 14 proc. daugiau negu pernai tokiu pat metu. Toks metinis pokytis buvo maždaug 5 proc. punktais didesnis negu 2025 m. vasarą. Metinis atsiskaitymų kortelėmis vertės pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, o vėlesniais mėnesiais pokytis stabiliai mažėjo ir rugpjūtį augimas buvo tik šiek tiek didesnis, palyginti su laikotarpiu iki balandžio. Akivaizdu, kad tokį vartojimo aktyvumą labiausiai augino iš antros pakopos pensijų atsiimtos lėšos.
Žinoma, nereikia nuvertint ir gyventojų pajamų pokyčių. Joms augant gyventojai gali sau leisti daugiau. Šiemet vidutinis darbo užmokestis po mokesčių antrą ketvirtį buvo beveik 9 proc., o vidutinė senatvės pensija – 12 proc. didesnė negu pernai. Bet tokie pokyčiai yra labai panašūs į praėjusią vasarą stebėtas tendencijas. Namų ūkių taupymo norma šiemet irgi neturėjo reikšmingiau sumažėti.
Vasarą augimu, viršijančiu 20 procentų, toliau išsiskyrė atsiskaitymų kortelėmis vertės pokytis statybinių prekių parduotuvėse. Sparčiau negu pernai ir vis dar dviženkliu tempu augo atsiskaitymų kortelėmis vertė baldų, telekomunikacijų įrangos, buitinės įrangos ir sporto prekių parduotuvėse. Istoriškai dideliu apyvartos augimu dėl leidžiamų atsiimtų antros pakopos pensijų fondų lėšų galėjo džiaugtis ir juvelyrikos dirbinių prekeiviai.
Atsiimti antros pakopos pensijų fondų pinigai neturėjo įtakos prekybininkams maistu, gėrimais ir tabaku. Atsiskaitymai kortelėmis šiose parduotuvėse vasarą augo maždaug 6 proc., arba lėčiau negu metų pradžioje. Tokį lėtesnį augimą labiausiai lėmė išnykusi maisto kainų infliacija. Visgi manome, kad maisto kainos artimiausiais mėnesiais gali augti dėl pradėjusių didėti kai kurių žemės ūkio produktų kainų ir tebedidėjančių su energetika susijusių sąnaudų.
Į akis labiausiai krinta atsiskaitymų kortelėmis Balkanų valstybėse šuolis šią vasarą. Jis aiškiai rodo, kad regionas yra vis labiau atrandamas poilsiautojų iš Lietuvos. Labiausiai augimu išsiskyrė išlaidų šuolis Albanijoje, kur atsiskaitymų kortelėmis pokytis viršijo 150 procentų. Per pastaruosius dvejus metus vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Tiraną, matyt, yra svarbiausia tokio augimo priežastis. Be to, Balkanuose santykinai yra pigiau ir šio krašto valstybės yra mažai pažintos, todėl sulaukia vis daugiau užsienio turistų. Metinis atsiskaitymų kortelėmis vertės pokytis vasarą tokiose šalyse kaip Rumunija, Bulgarija, Juodkalnija ar Bosnija ir Hercegovina didėjo daugiau negu 50 procentų.
Ne pagal pokytį, o pagal išleistas lėšas atostogaujant užsienyje vasarą toliau karaliavo Pietų Europos valstybės: Italija, Ispanija ir Prancūzija. Ir šiose šalyse šiemet vasarą atsiskaitymų kortelėmis sumos augo kur kas stipriau negu pernai – metinis pokytis viršijo 20 procentų. Įdomu ir tai, kad praėjusių metų vasarą atsiskaitymų kortelėmis Graikijoje ir Kroatijoje duomenys nerodė jokio augimo (Graikija, matyt, dėl gaisrų ankstesniais metais, o Kroatija dėl spartaus kainų didėjimo), tačiau šiemet šios valstybės vėl grįžo į keliautojų akiratį ir atsiskaitymų pokytis buvo didesnis negu 20 procentų.
Gyventojų atsiskaitymų kortelėmis pokytis vasarą rodo, kad didelio dėmesio sulaukė ir Kaukazo valstybės – Sakartvelas bei Armėnija. Taip pat stipriai augo gyventojų išlaidos ir dar tolimesnėse valstybėse, tokiose kaip Kinija, Pietų Korėja bei Indonezija.
Tiesa, išlaidos užsienyje didėja ne tik dėl to, kad daugiau keliaujama, bet ir todėl, kad paslaugų kainos užsienyje taip pat didėja. Eurostatas skelbia, kad, pavyzdžiui, Pietų Europos šalyse maitinimo ir apgyvendinimo kainos per metus padidėjo 3-5 procentais.
Tikėtina, kad metinis gyventojų vartojimo išlaidų pokytis rudenį bus kuklesnis negu vasarą, tačiau liks istoriškai pakankamai stiprus. Atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų pinigų įtaka vartojimui mažės. Nors Lietuvoje įsibėgėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija, o palūkanų normos irgi padidėjo, vartotojų lūkesčiai rugpjūtį išliko beveik nepakitę, palyginti su praėjusiais metais. Kita vertus, didesnė infliacija ir paaugusios išlaidos palūkanoms vis labiau darys neigiamą įtaką realiajam namų ūkių vartojimui, juolab, kad grėsmė, jog šaltasis metų laikas gali būti gerokai brangesnis dėl didesnių negu praėjusiais metais šilumos, biokuro ir elektros kainų, yra didelė.
About the Author
