Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios sukčių pastangos „Google“ platformoje – jie vis dažniau reklamuoja netikras nuorodas, vedančias į suklastotus interneto banko puslapius. Įsigiję bankų ar kitų žinomų įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, sukčiai savo nuorodas gali iškelti paieškos rezultatų viršuje. Todėl spustelėjus pirmą pasitaikiusį rezultatą galima patekti ne į banko, o į sukčių svetainę ir joje atskleisti savo prisijungimo duomenis. Vizualiai tokios svetainės gali atrodyti beveik identiškai tikram interneto bankui, tad jas atskirti dažnai galima tik atidžiai patikrinus svetainės adresą. Kaip atpažinti tikrą interneto banką ir nepakliūti į sukčių pinkles, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Daugelis esame linkę prie svarbių paslaugų jungtis per paieškos sistemas – įvedę „X bankas“, „Sodra“ ar kitą institucijos pavadinimą ir paspaudę pirmą pasitaikiusią nuorodą. Anot eksperto, būtent tuo sukčiai ir naudojasi – iš pirmo žvilgsnio patikimos nuorodos veda į netikras svetaines, skirtas išvilioti prisijungimo duomenis.
„Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, šių metų kovą vidutinis DNS užkardos suveikimo skaičius per dieną siekė apie 59 tūkst. bandymų. Tai reiškia, kad tiek kartų užblokuotas svetaines kasdien bandė pasiekti vartotojai. Sukčių kuriamos interneto bankų kopijos gali atrodyti labai įtikinamai, todėl vien svetainės išvaizda pasikliauti nepakanka“, – sako M. Kutkaitis.
Sukčiai atkartoja net smulkiausias detales
Sukčių kuriami internetiniai puslapiai atrodo itin profesionaliai: atkuriami tikri logotipai, spalvos, net tekstai, todėl juos atpažinti darosi vis sudėtingiau.
„Net ir patyrę vartotojai gali suklysti, nes tokios svetainės vizualiai beveik nesiskiria nuo tikrųjų. Tačiau pagrindiniai skirtumai slypi detalėse – internetiniame adrese, kuris gali būti ilgesnis, su papildomais simboliais ar keistomis galūnėmis. Pavyzdžiui, jei nuoroda baigiasi neįprastai, pavyzdžiui, „bank-login-secure123.com“, tai labai tikėtina apgaulė“, – sako M. Kutkaitis.
Patekus į suklastotą svetainę pavojus nesibaigia prisijungimo duomenų suvedimu. Sukčiai gali bandyti išgautus duomenis panaudoti realiu laiku ir paskatinti žmogų patvirtinti papildomą veiksmą telefone.
„Todėl svarbu ne automatiškai tvirtinti telefone pasirodžiusią užklausą, o įsitikinti, kad ją inicijavote patys ir suprantate, kokį veiksmą tvirtinate. Jei tuo metu nesijungiate prie banko ar neatliekate mokėjimo, netikėtai gauta užklausa turėtų būti aiškus signalas sustoti“, – sako M. Kutkaitis.
Taip pat svarbu įvertinti, ar svetainė naudoja saugų ryšį – jos adresas turėtų prasidėti „https://“, o naršyklėje būti matomas užrakto simbolis. Vis dėlto, anot eksperto, net ir tai negarantuoja saugumo, todėl svarbiausia – kritinis vertinimas ir atsargumas.
„Vien „https://“ adreso pradžia ar naršyklėje matomas užrakto simbolis taip pat nėra įrodymas, kad svetainė tikra. Šie ženklai rodo, kad ryšys su svetaine yra šifruojamas, tačiau sukčiai taip pat gali tuo naudotis. Todėl svarbiausia tikrinti patį domeno pavadinimą ir įsitikinti, kad lankomasi oficialioje įstaigos svetainėje“, – akcentuoja ekspertas.
M. Kutkaitis priduria, kad ši schema aktuali ne tik bankams – klastojamos ir valstybinių institucijų, komunalinių paslaugų ar kitų įmonių svetainės.
„Klastojami puslapiai ir įmonių, kurios įgalina prisijungimą prie banko – draudimo, komunalinių paslaugų, valstybės įmonių ar valdžios vartų, mokesčių inspekcijos, socialinės apsaugos ar kt. Gyventojai dažnai patys nepastebi, kaip atiduoda savo duomenis, o sukčiai nedelsdami inicijuoja mokėjimus ir perima asmenines paskyras“, – teigia M. Kutkaitis.
Kaip apsisaugoti?
Suaktyvėjus netikroms svetainėms, M. Kutkaitis pateikia kelis patarimus, kurie gali padėti apsaugoti savo duomenis internete.
Junkitės tik per oficialius adresus. Banko ar kitos svarbios svetainės adresą geriausia įvesti ranka į naršyklę arba naudoti iš anksto išsisaugotas nuorodas. Venkite jungtis per „Google“ paieškos rezultatus, ypač jei spaudžiate pirmą pasitaikiusią nuorodą.
Atidžiai tikrinkite interneto adresą. Jei domenas atrodo neįprastas, turi papildomų žodžių, skaičių ar simbolių, tai gali būti sukčių kurta svetainė. Tikras adresas visada bus aiškus ir tiksliai atitiks įstaigos pavadinimą.
Neskubėkite suvesti duomenų. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo, jokiu būdu neveskite į ją prisijungimo ar savo kortelės duomenų. Geriau iš naujo patys suveskite oficialų adresą naršyklėje.
Naudokite papildomas apsaugos priemones. Naršyklės saugaus naršymo funkcijos gali įspėti apie žinomas pavojingas svetaines. Papildomai galima naudoti ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rekomenduojamą nemokamą DNS užkardą, kuri blokuoja prieigą prie NKSC žinomų žalingų interneto adresų, tarp jų – ir netikrų bankų svetainių.
Kilus įtarimams reaguokite nedelsiant. Jei manote, kad suvedėte duomenis netikroje svetainėje, kuo skubiau susisiekite su banku bei pakeiskite visus dabartinius slaptažodžius. Greita reakcija gali padėti išvengti didesnių nuostolių ir nuo apgaulės apsaugoti kitus.
About the Author
