Lošimų priežiūros tarnybos paskelbti 2026 metų pirmojo pusmečio duomenys rodo ne azartinių lošimų rinkos stabilizaciją, o priešingą tendenciją – nuotolinių lošimų augimas II ketvirtį dar labiau paspartėjo. NLŽVA vertinimu, po daugiau kaip dešimtmetį trunkančio Virginijaus Daukšio vadovavimo Tarnybai tokie rezultatai kelia klausimą nebe apie pavienes reguliavimo priemones, o apie pačios priežiūros politikos kryptį ir vadovo atsakomybę.
Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos azartinių lošimų bendrosios pajamos siekė 153,6 mln. eurų ir per metus išaugo 16,8 proc. Tačiau gerokai svarbesnis skaičius slypi giliau paskelbtuose duomenyse: nuotolinių lošimų pajamos pasiekė 119,9 mln. eurų ir per metus išaugo net 24,8 proc. Internetiniai lošimai jau sudaro apie 78 proc. visos Lietuvos lošimų rinkos.
Dar ryškesnį signalą siunčia atskirai įvertinti II ketvirčio rezultatai. Remiantis pačios LPT paskelbtomis lentelėmis, 2026 m. II ketvirtį nuotolinių lošimų bendrosios pajamos sudarė apie 69,8 mln. eurų, kai I ketvirtį – 50,1 mln. eurų. Per vieną ketvirtį jos padidėjo daugiau kaip 39 proc. Palyginti su 2025 metų II ketvirčiu, nuotolinė rinka išaugo maždaug 34 proc.
Didžiausias augimas vyksta būtent didžiausios socialinės rizikos nuotolinių A kategorijos automatų segmente. Per pirmąjį pusmetį jų bendrosios pajamos pasiekė 85,7 mln. eurų – 33 proc. daugiau nei prieš metus. Vien II ketvirtį jos sudarė 50,1 mln. eurų, palyginti su 33,8 mln. eurų I ketvirtį praėjusiais metais – per metus augimas siekė beveik 34 proc.
Reguliuotojas negali likti tik statistikos stebėtoju
NLŽVA stebina ir tai, kaip pačius rezultatus komunikuoja Lošimų priežiūros tarnyba. Jos pranešimo antraštėje akcentuojama, kad per pusmetį surinkta 11 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčių. Tačiau priežiūros institucijos veiklos sėkmė neturėtų būti vertinama pagal tai, kiek daugiau mokesčių surenkama augant lošimų rinkai.
Reguliuotojo užduotis nėra džiaugtis didesnėmis mokestinėmis pajamomis. Jo užduotis – suprasti rinkos pokyčius, laiku identifikuoti rizikas ir siūlyti tokį reguliavimą, kuris realiai spręstų problemas.
„Matome paradoksalią situaciją. Metų metus viešai kalbama apie vis griežtesnį lošimų reguliavimą ir būtinybę mažinti lošimų prieinamumą, tačiau ten, kur rinka auga sparčiausiai – internete – augimas ne tik nesustojo, bet II ketvirtį dar labiau paspartėjo. Reguliuotojas negali amžinai likti institucija, kuri po fakto paskelbia statistikos lentelę ir pasiūlo dar vieną neveiksiantį draudimą. Už dešimtmetį formuotą priežiūros kryptį kažkas turi prisiimti asmeninę atsakomybę“, – sako NLŽVA prezidentas Liutauras Ulevičius.
Situacija ypač svarbi todėl, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje jau galioja gerokai griežtesni azartinių lošimų reklamos apribojimai. Pati LPT nurodo, kad šių įstatymo pakeitimų tikslas – mažinti azartinių lošimų prieinamumą ir jų sukeliamą žalą visuomenei.
Vien rinkos pajamų augimas savaime nėra lošimų žalos rodiklis ir neįrodo, kad konkreti reguliavimo priemonė neveikia. Tačiau daugiau kaip trečdaliu per metus išaugęs nuotolinių lošimų segmentas yra pakankamai stiprus signalas reikalauti atsakymo, ar pasirinkta reguliavimo politika apskritai veikia taip, kaip buvo žadėta.
Problema – reguliavimo prioritetai
NLŽVA ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos lošimų politika turi būti paremta ne politiniu patogumu ar atskirų lošimų formų stigmatizavimu, o realios rizikos ir faktinių duomenų vertinimu.
Šiandien beveik keturi penktadaliai rinkos pajamų jau gaunami internete. Tuo metu didelė dalis politinio ir reguliacinio dėmesio vis dar skiriama fizinėms antžeminėms lošimų vietoms, jų skaičiui, iškaboms, darbo sąlygoms ir papildomiems teritoriniams ribojimams.
Jeigu 78 proc. rinkos jau yra telefone ir kompiuteryje, o sparčiausiai augantis segmentas per metus didėja trečdaliu, valstybės priežiūros prioritetai taip pat turi keistis.
LPT savo misiją apibrėžia kaip siekį kurti „skaidrią ir saugią“ lošimų aplinką, o savo vizijoje teigia turinti būti ekspertinė institucija, kurios nuomone remiamasi priimant svarbius sprendimus.
Virginijus Daukšys Lošimų priežiūros tarnybai vadovauja nuo 2015 metų sausio, taigi daugiau kaip vienuolika metų.
NLŽVA vertinimu, po tokio laikotarpio nebegalima nuolat aiškinti rinkos rezultatų išorinėmis aplinkybėmis ir tuo pat metu tęsti tos pačios reguliavimo krypties.
Todėl NLŽVA ragina LPT direktorių Virginijų Daukšį prisiimti vadovo atsakomybę ir trauktis iš pareigų.
„Tai nėra klausimas apie vieną blogą ketvirtį. Priešingai – tai klausimas apie ilgalaikę tendenciją. Jeigu reguliuojamas sektorius keičiasi iš esmės, o priežiūros institucija dešimtmetį nesugeba pritaikyti savo prioritetų prie tos transformacijos, reikia ne dar vieno draudimo. Reikia naujos priežiūros strategijos ir naujos lyderystės“, – teigia L. Ulevičius.
Reikia nepriklausomo reguliavimo rezultatų įvertinimo
NLŽVA kartu ragina Finansų ministeriją neapsiriboti personaliniu klausimu ir atlikti nepriklausomą pastarųjų metų lošimų reguliavimo poveikio vertinimą.
Jame turėtų būti vertinamas ne tik bendrųjų lošimo pajamų ar sumokėtų mokesčių dydis, bet realūs visuomenės politikos rodikliai: probleminio lošimo paplitimas, lošėjų amžius ir elgsena, savanoriško apsiribojimo mastas, nelegalios rinkos dalis, skirtingų lošimų formų rizikingumas ir konkrečių reguliavimo priemonių poveikis.
Tik turėdama tokius duomenis valstybė gali pereiti nuo draudimų politikos prie įrodymais pagrįstos lošimų politikos.
2026 metų II ketvirčio statistika rodo, kad laukti dar vienerius metus ir stebėti tas pačias tendencijas nebėra pagrindo.
About the Author
