Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas Baltijos jūros saugumo viršūnių susitikime Flensburge (Vokietija) kartu su Vokietijos, Švedijos, Estijos, Norvegijos, Latvijos, Nyderlandų, Airijos, Lenkijos, Suomijos ir Danijos ministrais aptarė regiono saugumo stiprinimą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir bendrą atsaką į hibridines grėsmes.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta Rusijos vykdomoms hibridinėms atakoms, bepiločių orlaivių keliamiems pavojams, dezinformacijai, oro erdvės ir kritinės infrastruktūros apsaugai bei būtinybei stiprinti Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimą.
„Kaimyninės nedraugiškos šalys nuolat tikrina mūsų valstybių atsparumą ir ieško pažeidžiamų vietų. Didžiausia klaida būtų kiekvieną incidentą vertinti atskirai. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip pavienis incidentas, gali būti koordinuotos hibridinės kampanijos dalis. Todėl atsakas turi būti kompleksinis ir koordinuotas“, – sakė ministras M. Katelynas.
Vidaus reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje susiduriama su įvairiomis hibridinėmis grėsmėmis – neteisėtos migracijos instrumentalizavimu, GPS trikdžiais, melagingais pranešimais apie sprogmenis, informacinėmis atakomis, pakartotiniais oro erdvės pažeidimais ir grėsmėmis kritinei infrastruktūrai. Tokios veiklos gali būti tarpusavyje susijusios ir sudaryti platesnių hibridinių kampanijų dalį.
Pasak ministro M. Katelyno, vis dažniau naudojamas vadinamasis „nusikaltimų kaip paslaugos“ modelis, kai priešiškų valstybių interesams įgyvendinti pasitelkiami nusikalstami veikėjai. Todėl atskirų incidentų negalima vertinti vien kaip įprastos kriminalinės veiklos – būtina nustatyti galimus jų tarpusavio ryšius ir platesnį kontekstą.
Ministras M. Katelynas pabrėžė, kad Europos Sąjungai būtina stiprinti bendrą hibridinių grėsmių vertinimą, į jį įtraukiant valstybių narių kriminalinės žvalgybos ir teisėsaugos informaciją.
Taip pat siūloma stiprinti realaus laiko duomenų mainus apie žemutinę oro erdvę ir incidentus, susijusius su kritine jūrine infrastruktūra, be to, geriau susieti informacijos mainus tarp ES institucijų ir valstybių narių teisėsaugos, žvalgybos bei sienos apsaugos institucijų.
„Negalime turėti situacijos, kai institucijos susiduria su skirtingais incidentais, tačiau jie nesusiejami tarpusavyje. Kiekviena teisėsaugos institucija turi būti bendro informacijos tinklo dalis. Tik integruotas žvalgybos, teisėsaugos ir sienos apsaugos institucijų darbas leis turėti visą situacijos vaizdą“, – teigė vidaus reikalų ministras.
Ypatingas dėmesys skiriamas bepiločių orlaivių ir kitų objektų keliamiems pavojams. Lietuvoje kuriamas integruotas oro erdvės stebėjimo ir reagavimo modelis, kuriame dalyvauja kariuomenė, pasieniečiai ir Viešojo saugumo tarnyba. Siekiama užtikrinti bendrą oro erdvės situacijos vaizdą ir koordinuotą reagavimą.
Lietuva taip pat, bendradarbiaudama su gynybos pramone, kuria technologinius sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti oro balionus, galinčius gabenti kontrabandą ar kitus krovinius, keliančius grėsmę civilinei aviacijai ir kritinei infrastruktūrai.
Dėmesys skirtas ir dezinformacijos keliamoms grėsmėms. Lietuvoje teisėsaugos institucijos imasi veiksmų tais atvejais, kai dezinformacija pasiekia nusikalstamos veikos ribą, stebi informacinę erdvę, keičiasi duomenimis ir bendradarbiauja su interneto platformomis dėl neteisėto turinio šalinimo. ES mastu, pasak ministro, reikalingos papildomos priemonės, leidžiančios kuo anksčiau nustatyti koordinuotas dezinformacijos kampanijas, įskaitant dirbtinio intelekto generuojamus botus, koordinuotas paskyras ir „deepfake“ tinklus.
„Kuo stipresnis mūsų bendradarbiavimas prieš krizę, tuo stipresnis bus mūsų atsakas krizės metu. Turime užtikrinti, kad priešininkas negalėtų pasinaudoti mūsų sienomis, institucijų kompetencijų skirtumais ar informacijos trūkumu. Baltijos jūros regiono saugumas priklauso nuo mūsų gebėjimo veikti kartu“, – teigė ministras M. Katelynas.
Lietuva, rengdamasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, ketina ypatingą dėmesį skirti bendrų Europos pajėgumų stiprinimui, hibridinių grėsmių vertinimui, informacijos mainams, kritinės infrastruktūros apsaugai, kovai su dezinformacija ir visuomenės atsparumui naujos kartos grėsmėms.
About the Author
