Administracinė bauda daugeliui atrodo kaip proceso pabaiga: institucija priėmė nutarimą, o žmogui lieka arba susimokėti, arba kreiptis į teismą. Tačiau praktikoje egzistuoja ir trečias kelias – pati baudą skyrusi institucija, gavusi asmens skundą ir įvertinusi jo argumentus, gali pripažinti savo klaidą bei panaikinti nepagrįstą nutarimą dar iki ginčui pasiekiant teismą.
Pasak AVOCAD advokato Dainiaus Antanaičio, ši galimybė svarbi ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir pačiai institucijai, nes leidžia išvengti nereikalingo teisminio proceso bei su juo susijusių finansinių pasekmių.
Nuo protokolo iki baudos – keli svarbūs etapai
Administracinio nusižengimo procesas paprastai prasideda pareigūnui surašius administracinio nusižengimo protokolą. Vėliau byla nagrinėjama, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti tinkamai informuotas apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Tiek surašant protokolą, tiek nagrinėjant bylą asmuo turi teisę pateikti paaiškinimus, įrodymus ir argumentus, kodėl nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu. Jei institucijos jie neįtikina, priimamas nutarimas ir skiriama administracinė nuobauda. „Baudos skyrimas neturėtų būti formalus paskutinis procedūros žingsnis. Institucija, priimdama nutarimą, turi būti įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes ir turėti pakankamą pagrindą konstatuoti pažeidimą. Priešingu atveju klaidingas sprendimas gali reikšti ne tik jo panaikinimą teisme, bet ir papildomas išlaidas valstybei“, – sako AVOCAD advokatas Dainius Antanaitis.
Laimėjus bylą, galima reikalauti atlyginti teismo išlaidas. Gavęs nutarimą asmuo iš esmės turi dvi pagrindines galimybes – sutikti su paskirta nuobauda arba ją skųsti. Jeigu ginčas pasiekia teismą ir asmeniui pavyksta įrodyti, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, atsiranda ir teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės. Todėl, D. Antanaičio teigimu, institucijos sprendimas tęsti ginčą net ir tuomet, kai skunde pateikti argumentai atskleidžia akivaizdžius pirminio nutarimo trūkumus, gali turėti konkrečią finansinę kainą. „Jeigu institucija mato, kad jos sprendimas buvo nepagrįstas, nėra racionalu vien dėl formalumo laukti, kol tą patį pasakys teismas. Teisminis procesas kainuoja laiką ir pinigus ne tik žmogui, bet galiausiai ir valstybei“, – pažymi advokatas.
Institucija gali savo klaidą ištaisyti pati
Svarbi detalė – skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teismui pateikiamas per nutarimą priėmusią instituciją.
Būtent šiame etape institucija turi galimybę dar kartą įvertinti savo sprendimą ir asmens pateiktus argumentus. „Gavusi skundą institucija neprivalo automatiškai jo persiųsti teismui ir laukti teisėjo verdikto. Jeigu skundo argumentai pagrįsti, institucija turi galimybę pati panaikinti savo priimtą nutarimą. Kitaip tariant, teisės aktai suteikia galimybę klaidą ištaisyti dar iki teisminio proceso“, – aiškina D. Antanaitis.
Jeigu institucija su skundu nesutinka, jis perduodamas nagrinėti teismui. Tačiau jeigu pripažįstama, kad bauda buvo paskirta nepagrįstai, klaida gali būti ištaisyta gerokai paprasčiau.
Pripažinti klaidą gali būti pigiau nei ją ginti teisme
D. Antanaičio vertinimu, tokia procedūra turėtų skatinti institucijas į gautus skundus žiūrėti ne kaip į formalų dokumentą, kurį tereikia persiųsti teismui, bet kaip į realią galimybę dar kartą patikrinti savo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. „Institucija, supratusi, kad baudą skyrė nepagrįstai, gali pati ištaisyti savo klaidą – be teisminio proceso. Tai ne tik greičiau žmogui, bet ir racionaliau pačiai valstybei: išvengiama nereikalingo bylinėjimosi ir galimos pareigos atlyginti asmens patirtas teismo išlaidas“, – reziumuoja AVOCAD advokatas Dainius Antanaitis. Kartais geriausias institucijos sprendimas yra ne bet kokia kaina ginti jau priimtą nutarimą, o laiku pripažinti, kad jis buvo nepagrįstas, ir klaidą ištaisyti dar prieš jai tampant teisminiu ginču.
About the Author
