Tik trečdalis būsto paskola besidominčių gyventojų savo mėnesio pajamas įvertina tiksliai, o beveik septyni iš dešimties norėtų pasiskolinti daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės. Tai rodo nekilnojamojo turto finansavimo brokerio „Finker“ atlikta beveik 1 000 būsto paskolos paraiškų analizė.
Bendrovė analizavo nuo 2026 m. vasario iki rugpjūčio gautas paraiškas ir lygino klientų pačių nurodytus duomenis su jų banko sąskaitų išrašuose bei kredito biuro duomenyse matomomis pajamomis ir finansiniais įsipareigojimais.
Tik 26 % (kas ketvirtas) teisingai įvertino ir pajamas, ir įsipareigojimus, abu dalykus, nuo kurių priklauso, kiek galima pasiskolinti. 74 % bent viename suklydo.
Analizė parodė, kad savo mėnesio pajamas ±5 proc. tikslumu nurodė 33 proc. klientų. 44 proc. savo pajamas įvertino mažesnes, nei jos buvo iš tikrųjų, o 23 proc. – didesnes.
„Žmonės nebūtinai sąmoningai pateikia netikslius duomenis – dažnai jie tiesiog skirtingai vertina, ką laikyti savo mėnesio pajamomis. Vieni neįtraukia premijų ar kitų reguliarių priedų, kiti painioja atlyginimą prieš ir po mokesčių. Tačiau bankas vertina labai konkrečius duomenis, todėl net ir nedidelis neatitikimas gali pakeisti galimą paskolos sumą“, – sako „Finker“ įkūrėjas ir vadovas Vytautas Klumbys.
Ne mažiau reikšmingi skirtumai išryškėjo vertinant turimus finansinius įsipareigojimus. 14 proc. klientų nurodė jų apskritai neturintys, nors patikros metu buvo nustatytos vidutiniškai apie 280 eurų siekiančios mėnesio įmokos. Dar 24 proc. įsipareigojimus nurodė mažesnius, nei jie buvo iš tikrųjų.
Tokie neatitikimai gali reikšmingai paveikti banko sprendimą dėl finansavimo. Vertinant būsto paskolos dydį atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, bet ir į jau turimas paskolas, lizingus, kredito kortelių limitus ar kitus finansinius įsipareigojimus. Todėl keli šimtai eurų papildomų mėnesio įmokų gali sumažinti galimą būsto paskolą dešimtimis tūkstančių eurų.
Analizė taip pat parodė, kad pirkėjų lūkesčiai neretai viršija realias jų skolinimosi galimybes. 68 proc. klientų pageidavo didesnės paskolos, nei pagal jų pajamas ir įsipareigojimus galėtų suteikti bankas. Mediana siekė maždaug 27 proc. – tai reiškia, kad tipišku atveju pageidaujama paskolos suma buvo daugiau nei ketvirtadaliu didesnė už realiai prieinamą. Kas penktas klientas norėjo pasiskolinti maždaug dvigubai daugiau, nei leido jo finansinė padėtis.
„Dažniausiai problema išryškėja tuomet, kai žmogus jau būna išsirinkęs būstą ir pradėjęs derėtis su pardavėju. Todėl prieš pradedant aktyvią būsto paiešką verta įvertinti ne tik savo pajamas, bet ir visus turimus įsipareigojimus bei bankų taikomas skolinimo sąlygas“, – sako V. Klumbys.
„Finker“ duomenimis, tipinis į bendrovę 2026 m. besikreipiantis būsto pirkėjas ieško maždaug 130 tūkst. eurų vertės būsto, pradiniam įnašui turi apie 15 tūkst. eurų ir uždirba apie 1 500 eurų per mėnesį.
Bendrovės teigimu, išankstinis finansinių galimybių įvertinimas gali padėti dar prieš būsto paiešką suprasti, kokio dydžio paskola žmogui realiai prieinama. Vertinant galimybes atsižvelgiama į pajamas, turimus įsipareigojimus, pradinį įnašą ir bankų taikomas skolinimo taisykles. Jei pageidaujama paskolos suma viršija galimybes, gali būti svarstomas didesnis pradinis įnašas, bendraskolis ar esamų finansinių įsipareigojimų mažinimas.
Apie „Finker“
„Finker“ – nekilnojamojo turto finansavimo brokeris ir Lietuvos banko prižiūrimas licencijuotas kredito tarpininkas. Bendrovė vertina klientų galimybes gauti būsto paskolą ir tarpininkauja ieškant naudingiausių jiems finansavimo pasiūlymų.
About the Author
