Grįžus iš atostogų kartais lauktuvių parsivežame ne tik įspūdžių, bet ir kelis papildomus kilogramus. Ką su jais daryti ir kaip suprasti, kada tai tėra laikinas vasaros pėdsakas, o kada gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas, pasakoja šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė.
„Mano pirma rekomendacija tokioje situacijoje – peržiūrėti savo gyvensenos įpročius. Pirmas dvi savaites siūlau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo: reguliaraus miego, įprastos mitybos, daugiau judėjimo ir pakankamo vandens kiekio. Labai dažnai svoris neišnyksta tiesiog savaime“, – sako G. Gergelienė.
Pasak gydytojos, po atostogų padidėjęs svoris nebūtinai reiškia ligą. Jis gali būti susijęs su trumpalaikiais pokyčiais – sūresniu ar kaloringesniu maistu, alkoholiu, mažesniu fiziniu aktyvumu, pakitusiu miego režimu. Jei šie pokyčiai buvo laikini, dažnai laikinas būna ir svorio padidėjimas. Vis dėlto, jei svoris išlieka padidėjęs, toliau auga arba didėja jau ne pirmus metus, reikia kreiptis į gydytoją.
„Jeigu žmogus per kelis mėnesius priaugo 5–10 kilogramų, nors jo gyvenimo būdas reikšmingai nepasikeitė, arba svoris nuosekliai didėja kiekvienais metais, tai jau signalas, kad pačiam susitvarkyti nepavyks ir reikia nedelsti kreiptis pagalbos į gydytoją“, – teigia šeimos gydytoja.
Sunerimti, anot G. Gergelienės, reikėtų ir tada, kai KMI padidėja ir yra daugiau nei 25 kg/m², atsiranda padidėjęs kraujospūdis, dusulys, knarkimas, mieguistumas dieną, nuolatinis nuovargis, padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis. Tokie požymiai gali rodyti ne tik antsvorį ar nutukimą, bet ir nutukimo komplikacijas – hipertenziją, padidėjusią glikemiją ar lipidus, miego sutikimus todėl vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kokius rodiklius vertina gydytojas, kai svoris ima augti?
Šeimos gydytojos teigimu, svorio vertinimas prasideda pasvėrimu. Vienas pirmųjų orientyrų yra kūno masės indeksas, arba KMI: 25–29,9 kg/m² rodo antsvorį, o 30 kg/m² ir daugiau – nutukimą. Savo KMI galima pasitikrinti ir savarankiškai, pavyzdžiui, naudojantis skaičiuokle tinklalapyje manosvoris.lt. Savo KMI turėtų žinoti kiekvienas žmogus ir svarbiausia žinoti kaip jis kinta su metais, kad laiku būtų kreipiamasi pagalbos – kuo anksčiau kreipiamasi į gydytojus, tuo efektyvesnė pagalba pacientui.
Vertindamas situaciją gydytojas taip pat atsižvelgia į liemens apimtį, liemens ir klubų santykį, svorio pokyčių istoriją, anksčiau bandytas priemones, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, miego kokybę, emocinę būklę, vartojamus vaistus ir gretutines ligas. Prireikus atliekami gliukozės, lipidų, kepenų fermentų, inkstų funkcijos, skydliaukės rodiklių tyrimai.
Pasak gydytojos, vertinant svorį svarbi ir šeimos ligų istorija. Jei artimieji serga nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogaus rizika susidurti su panašiomis problemomis gali būti didesnė.
„Genetika labai svarbi ir gali lemti polinkį sirgti tam tikromis ligomis, tačiau ji nėra nuosprendis. Paveldėti galima polinkį, bet ne likimą. Todėl žmogus, kuriam sunku kontroliuoti svorį, nėra tingus ar neturintis valios“, – sako šeimos gydytoja.
Nutukimas – ne valios, o sveikatos klausimas
Kai kalbama ne apie laikiną svorio pokytį, o apie antsvorį ar nutukimą, anot G. Gergelienės, svarbu keisti patį požiūrį į problemą. Nutukimas nėra tik papildomo svorio našta – tai lėtinė liga, kuri ilgainiui skatina kitų ligų atsiradimą tokių kaip hipertenzija, širdies ligos, insultas, kai kurios vėžio formos, kepenų suriebėjimas – todėl reikalinga diagnostika, gydymo planas, ilgalaikė stebėsena ir pagalba.
Kaip pažymi gydytoja, riebalinis audinys yra biologiškai aktyvus organas, išskiriantis hormonus ir uždegiminius mediatorius. Kai jo, ypač pilvo srityje, tampa per daug, organizme gali didėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui, sutrikti lipidų apykaita ir kraujagyslių funkcija. Dėl to didėja 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Nutukimas taip pat siejamas su obstrukcine miego apnėja.
Nors nutukimas turi diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, apie jį vis dar dažnai kalbama per gėdą, valią ar išvaizdą. Gydytojos teigimu, stigma neretai trukdo žmonėms laiku kreiptis pagalbos ir atvirai kalbėtis apie gydymo galimybes.
„Kasdienėje praktikoje nesu girdėjusi, kad žmogus, kuriam nustatyta arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas, sakytų: dar palaukime, pažiūrėkime, kas bus po metų. Su antsvoriu ir nutukimu tokia problema vis dar egzistuoja. Nors tai lėtinė liga, turinti diagnostiką, ligos kodą ir gydymo būdus, pacientams apie ją kalbėti vis dar sunku“, – sako G. Gergelienė.
Vietoj dietos – ilgalaikis planas
Jei žmogui nustatomas antsvoris ar nutukimas, gydymas prasideda nuo individualaus plano. Jame vertinama mityba, fizinis aktyvumas, miego higiena, emocinė sveikata, tyrimų rezultatai, gretutinės ligos ir žmogaus galimybės keisti kasdienius įpročius. Daugeliui suaugusiųjų tokį gydymą gali pradėti ir koordinuoti šeimos gydytojas, prireikus įtraukiami ir kiti specialistai.
„Pirmas sakinys, kurį išgirsta mano pacientai, yra toks: tai bus ilgalaikis bendradarbiavimas. Aš galiu atlikti ištyrimą ir diagnozuoti ligą, tačiau be paciento įsitraukimo rezultato nebus“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Jei taikant gyvensenos pokyčius per 6 mėnesius tikslų pasiekti nepavyksta skiriamas ir medikamentinis nutukimo gydymas. Jei paciento svoris didėja jau daug metų ir yra išbandęs įvairias dietas ir gyvenseno pokyčius – skiriamas medikamentinis gydymas kartu su gyvensenos pokyčiais.
Viena iš medikamentinio gydymo galimybių yra GLP-1 receptorių agonistų klasės vaistai, tarp kurių – semagliutidas, kuris veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus, sumažėja apetitas, dingsta maisto triukšmas ir suvartojama mažiau kalorijų, mažėja svoris. Toks gydymas turi būti skiriamas gydytojo, įvertinus konkretaus žmogaus būklę. Klinikinių tyrimų duomenimis, pacientams, turintiems antsvorio ar sergantiems nutukimu, jis gali padėti ne tik mažinti ir palaikyti sumažėjusį svorį, bet ir mažinti didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių, tokių kaip širdies smūgis ar insultas, riziką. Toks gydymas turi būti skiriamas individualiai, įvertinus žmogaus būklę, gretutines ligas ir indikacijas.
Svarbu suprasti, kad ilgalaikių rezultatų, t. y., geresnės sveikatos pasiekti padeda tik ilgalaikis gydymo rekomendacijų laikymasis, apimantis gyvensenos pokyčius, o prireikus – ir gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą.
„Nutukimas yra lėtinė liga, todėl jo gydymas remiasi ilgalaike stebėsena, gyvensenos korekcija ir kartais ilgalaikiu medikamentiniu gydymu ar net operaciniu gydymu, kaip bet kurios kitos lėtinės ligos“, – akcentuoja G. Gergelienė.
