Anglijoje tarp jaunų moterų pasiektas istorinis rezultatas – ketverių metų laikotarpiu neužfiksuota nė vienos mirties nuo gimdos kaklelio vėžio. Ekspertai tai sieja su sėkminga vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos gydytojai ragina tėvus pasinaudoti vizitu dėl mokinio sveikatos pažymos ir kartu pasitikrinti, ar jų vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai – yra paskiepyti nuo ŽPV.
Nors daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV praeina savaime, tiems, kurių organizmas viruso nepašalino, ilgainiui jis gali sukelti tam tikras vėžines ir kitas ligas.Būtent ŽPV yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gimdos kaklelio vėžys yra penkta dažniausia moterims diagnozuojama vėžio rūšis. Vakcinacija nuo ŽPV laikoma viena svarbiausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių.
Liepą medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbti duomenys parodė, kad Anglijoje 2020–2024 m. tarp 20–24 metų moterų neužfiksuota nė vienos mirties nuo gimdos kaklelio vėžio. Šalis ŽPV vakcinacijos programą pradėjo dar 2008 m., o tikslinės mergaičių grupės (12-13 metų) vakcinacijos aprėptis šioje tiriamojoje grupėje siekė 88–90 proc.
Tai buvo nacionalinis, populiacinis, retrospektyvus stebėjimo tyrimas, kuriame, naudojant 2001–2024 m. Anglijoje registruotus mirtingumo ir ŽPV vakcinacijos aprėpties duomenis, buvo vertinama sąsaja tarp ŽPV vakcinacijos apimčių ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio 20–34 metų moterims. Šis tyrimas nevertino vakcinų saugumo, tačiau remiantis apibendrintais tarptautinių sveikatos organizacijų duomenimis, dažniausi šalutiniai poveikiai yra dūrio vietos skausmas ir patinimas, galvos skausmas, karščiavimas, svaigulys, pykinimas, nuovargis.
Anglijoje pasiektas rezultatas atkreipia dėmesį ir į Lietuvoje taikomą praktiką – pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV valstybės lėšomis skiepijamos 11 metų mergaitės ir berniukai. Jei skiepas šiame amžiuje buvo praleistas, galimybė pasiskiepyti neprarandama – vyresnius vaikus (mergaites iki 18 metų ir berniukus, gimusius 2011 m. vasario 2 d. ir vėliau) taip pat galima paskiepyti nuo ŽPV. Dėl konkrečiam vaikui taikomos skiepijimo schemos reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kodėl rekomenduojama skiepyti 11-mečius?
Lietuvoje mergaitės nuo ŽPV pagal nacionalinę programą skiepijamos jau ne vienerius metus, o nuo 2016 m. rugsėjo valstybės lėšomis visuotinai pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės. 2023 m. vasarį tokia pati galimybė suteikta ir 11 metų berniukams. Vis dėlto tėvams dar kyla klausimas, kodėl nuo lytiškai plintančio viruso rekomenduojama skiepyti tokio jauno amžiaus vaikus?
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė dr. Indrė Plėštytė pabrėžia, kad vakcina nuo ŽPV yra profilaktinė – ji skirta padėti apsaugoti nuo būsimos infekcijos, o ne gydyti organizme jau esantį virusą ar jo sukeltus ląstelių pokyčius.
„Kai kuriems tėvams gali atrodyti, kad vienuolikos metų vaikas dar per jaunas galvoti apie ŽPV. Tačiau būtent todėl šis amžius ir pasirinktas – apsaugą svarbu suformuoti dar iki pirmųjų lytinių santykių ir pirmojo galimo kontakto su virusu. Skiepijama ne per anksti, o būtent tuo metu, kai vakcina efektyviausia“, – sako gydytoja.
Jaunesnių paauglių imuninė sistema geriau reaguoja į ŽPV vakciną, susidaro stipresnis imuninis atsakas. Pradėjus skiepyti iki penkioliktojo gimtadienio, dažniausiai pakanka dviejų vakcinos dozių, o skiepijant vėliau, jau reikalingos trys.
„Tai sprendimas ne tik dėl vaiko sveikatos šiandien. Skiepydami jį dabar, siekiame sumažinti ligų, kurios gali pasireikšti po keliolikos metų ar kelių dešimtmečių, riziką“, – pabrėžia dr. I. Plėštytė.
Iki siekiamo rezultato dar trūksta
Lietuvos Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų liepos 31 d. šalies sveikatos priežiūros įstaigose buvo registruota beveik 31,5 tūkst. vienuolikmečių. Viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta beveik 11,8 tūkst., arba 37,4 proc. šių vaikų. Abi reikalingas vakcinos dozes buvo gavę 3590 vaikų – kiek daugiau nei dešimtadalis visų registruotų 11-mečių.
Šie einamųjų metų duomenys dar neatspindi galutinės metinės vakcinacijos aprėpties – dalis vaikų bus paskiepyti vėliau, o tarp dviejų vakcinos dozių turi praeiti ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Vis dėlto ir ankstesnių metų rezultatai rodo, kad Lietuvai iki siekiamo lygio dar trūksta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nors skiepijimo apimtys Lietuvoje didėja, jos vis dar nepasiekia rekomenduojamo 90 proc. lygio. 2023 m. nuo ŽPV buvo paskiepyta 56 proc. vienuolikamečių, 2024 m. – 59,4, pernai – 60,5 proc. 11 metų vaikų.
Pasaulio sveikatos organizacija siekia, kad iki 2030 m. 90 proc. mergaičių iki 15 metų būtų visiškai paskiepytos nuo ŽPV. Tai – viena iš pasaulinės strategijos, kuria siekiama eliminuoti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą, dalių.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas, kasmet diagnozuojamas maždaug 400-ams moterų. ŽPV vakcina gali padėti išvengti apie 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, todėl laiku paskiepijus didžiąją tikslinės grupės dalį būtų galima reikšmingai sumažinti šios ir kitų viruso sukeliamų ligų skaičių.
ŽPV – ne tik mergaičių problema
Dr. I. Plėštytė pabrėžia, kad nors ŽPV dažniausiai siejamas su gimdos kaklelio vėžiu, tai nėra vien moterų sveikatos problema.
„Moterims virusas taip pat gali sukelti vulvos ir makšties, o abiejų lyčių žmonėms – išangės vėžinius susirgimus. Mažesnės onkologinės rizikos viruso tipai taip pat gali sukelti lytinių organų ir išangės karpas. Todėl berniukus skiepijame ne tik tam, kad ateityje jie neperduotų viruso savo partnerėms – tai ir jų pačių apsauga“, – akcentuoja medikė.
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV valstybės lėšomis skiepijamos 11 metų mergaitės ir berniukai. Jiems skiriamos dvi vakcinos dozės, su ne mažesne kaip 6 mėn. pertrauka. Jokio specialaus pasiruošimo ŽPV vakcinai dažniausiai nereikia.
„Vaikas gali įprastai pavalgyti, atsigerti. Netgi rekomenduoju, kad jis ateitų nepavargęs ir ne visiškai tuščiu skrandžiu, nes kai kuriems vaikams pati procedūra ar adatos baimė gali sukelti silpnumą. Gydytoją ar slaugytoją būtina informuoti, jei vaikas turi žinomų alergijų vakcinos sudedamosioms dalims, serga ūmia sunkesne liga ar jo imuninė sistema yra nusilpusi. Prieš antrąją dozę svarbu pasakyti, jei po pirmosios vaikui pasireiškė sunkesnė alerginė reakcija“, – pataria dr. I. Plėštytė ir pabrėžia, jog svarbu po pirmosios dozės neužmiršti užbaigti visos vakcinacijos schemos.
Jei vaikas jau vyresnis nei 11 metų ir dar nėra paskiepytas, gydytoja pataria nedelsti ir kreiptis į šeimos arba vaikų gydytoją. Įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę ir anksčiau gautas vakcinos dozes, jam gali būti sudarytas individualus skiepijimo planas.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas prieš mokslo metus yra gera proga ne tik gauti mokiniui reikalingą pažymą, bet ir kartu su gydytoju peržiūrėti visą vaiko skiepų istoriją.
LT-NON-01000 08/2026
Įrašas remiamas MSD farmacijos kompanijos.
Dėl skiepų prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
Skiepijimo programos leidimo nr. LG-25
About the Author
