Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Viada LT“ pradeda prekybą biometanu – iš vietinių organinių atliekų gaminamomis dujomis. Biometanu bus prekiaujama keturiose „Viada“ degalinėse, o ilgainiui tinklą planuojama plėsti. Naujoji iniciatyva žymi bendrovės strateginę kryptį – didinti atsinaujinančios energijos dalį ir mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai.
Pirmosios suslėgtų gamtinių dujų (CNG) stotelės, kuriose tiekiamas biometanas, jau pradėjo veikti „Viada“ degalinėse Šilagalio kaime prie Panevėžio aplinkkelio bei Kumpių kaime (Kauno r.). Artimiausiu metu planuojama atidaryti dar dvi biometano stoteles – Kaune (Biruliškių pl. 18A) ir Šventupėje (Ukmergės r.).
„Siekiame aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros transporte. Plečiame viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą, o dabar pasiūlėme biometaną – iš organinių atliekų gaminamas dujas, kurios padeda dekarbonizuoti sunkųjį transportą. Biometaną įsigysime iš Lietuvos gamintojų, perdirbančių vietines žaliavas, todėl šis žingsnis ne tik mažins transporto taršą, bet ir kurs pridėtinę vertę šalies ūkiui bei stiprins žiedinės ekonomikos grandinę,“ – teigė „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.
Pasak bendrovės vadovo, vis daugiau krovinių ir keleivių pervežimo kompanijų siekia žalinti savo autoparką. Elektra varomi vilkikai ir autobusai reikalauja didesnių investicijų, kai biometanas yra perspektyvi transporto rūšis – šios žaliosios dujos gaminamos Lietuvoje, jų kaina yra konkurencinga dyzelinui, didėja biometanui pritaikyto transporto pasiūla.
Biometano gamyba auga, vartojimas – per mažas
Biometaną „Viadai“ tieks Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Tube Green“ – viena didžiausių biometano gamintojų Europoje, per metus pagaminanti 100 tūkst. MWh biometano. Pasak „Tube Green“ valdybos nario Jurgio Polujansko, bendrovė investavusi į pajėgumų didinimą, artimiausiu metu biometano gamybos apimtis padvigubins, tačiau šiuo metu iššūkis yra realizuoti biometaną Lietuvoje.
„Buvome tarp pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių didelės apimties biometano gamybą, nes matome augantį jo poreikį, ypač transporto sektoriuje, kuriam ES kelia ambicingus atsinaujinančios energijos tikslus. Šiandien biometano plėtra dar susiduria su iššūkiais – trūksta aiškių paskatų keisti iškastinį kurą tvaresnėmis alternatyvomis. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad ilgainiui nugalės ekonominė logika ir nacionaliniai interesai – ir netrukus Lietuvos keliuose matysime vis daugiau transporto, varomo švariomis, vietinės kilmės organinėmis dujomis,“ – sako J. Polujanskas.
Pasak „Tube Green“ vadovo, didžiųjų degalinių tinklų sprendimas investuoti į biometano užpylimo infrastruktūrą siunčia aiškų ir pozityvų signalą visam pervežimo sektoriui – tiek vežėjams, tiek savivaldybėms, kad biometanas yra ekonomiškai atsiperkanti degalų rūšis. Tokios investicijos kuria pasitikėjimą rinkoje ir rodo, jog verta planuoti ilgalaikį perėjimą prie švaresnio transporto, įsigyjant biometanu varomus autobusus bei sunkvežimius.
Lietuvoje biometano gamybos pajėgumai yra skatinami valstybės ir jie sparčiai plečiasi. „Amber Grid“ prognozėmis, 2030 m. biometano gamyba Lietuvoje sieks 1,4 TWh – tai 11 kartų daugiau nei 2024 m.
Svarbus valstybės vaidmuo
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 600 biometanu varomų autobusų ir sunkvežimių, tačiau potencialas – gerokai didesnis. Prognozuojama, kad iki 2030 m. biometano suvartojimas galėtų pasiekti 1 TWh. Tam reiktų, kad biometanu varomų transporto priemonių skaičius išaugtų maždaug penkis kartus – iki 3,2 tūkstančio.
„Kol kas dyzelinių ir biometaninių sunkvežimių eksploatacijos sąnaudos išlieka panašios, todėl verslui dar trūksta aiškaus finansinio stimulo rinktis žalesnę alternatyvą. Todėl čia svarbus valstybės vaidmuo skatinti žaliąjį transportą. Džiugu, kad matome pirmuosius pozityvius žingsnius: biometanui jau panaikintas akcizas, įsigalios kelių mokesčio lengvatos. Šios priemonės ženkliai didina biometano konkurencingumą ir gali paskatinti spartesnį perėjimą prie švaresnio transporto,“ – sako M. Nagevičius.
Biometano transportas – efektyvesnis
„Scania Lietuva“ generalinio direktoriaus Dariaus Snieškos teigimu, biometanu varomas komercinis transportas šiandien yra viena realiausių alternatyvų dyzeliniam, turinti tiek ekonominį, tiek aplinkosauginį pagrindimą.
Naujas biometanu varomas sunkvežimis kainuoja maždaug 10 proc. daugiau nei dyzelinis, tačiau šis skirtumas atsiperka dėl reikšmingo aplinkosauginio efekto – toks automobilis per metus išmeta 80–90 proc. mažiau anglies dvideginio. Tai reiškia, kad jei dyzelinu varomas sunkvežimis išmeta 60–70 tonų ŠESD emisijų, tai biometaninis – apie kelias tonas per metus.
Be to, biometanu varomi sunkvežimiai yra tylesni, todėl mažina garso taršą, o nauji, pažangūs varikliai leidžia sutaupyti apie 5 proc. degalų. Vienu užpildymu toks sunkvežimis gali nuvažiuoti apie 800 kilometrų, o su naujos kartos varikliais – net iki 1,8 tūkst. kilometrų.
Biometano technologija jau išplėtota, infrastruktūra plečiasi, o gamintojai siūlo platų transporto priemonių spektrą, tinkamą įvairiems sektoriams – nuo komunalinių paslaugų ir statybų iki žemės ūkio, distribucijos bei regioninio transporto“, – teigė D. Snieška.
Ekspertų teigimu, biometano gamyba Lietuvoje sparčiai auga, o kartu plečiasi ir galimybės jį panaudoti transporte. Plečiantis užpildymo infrastruktūrai bei atsirandant valstybės skatinimui, šie degalai tampa vis patrauklesne alternatyva sunkiajam transportui. Tolimesnę biometano plėtrą lems, ar vidaus paklausa spės paskui gamybą ir ar vežėjams atsiras aiški ekonominė logika rinktis šias žaliąsias dujas.
About the Author
