Skip to content
August 26, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

KTU mokslininkų sprendimas šalina vieną didžiausių perovskitinių saulės elementų trūkumų

asd August 26, 2026 6 minutes read
KTU mokslininkų sprendimas šalina vieną didžiausių perovskitinių saulės elementų trūkumų

Pasaulinis elektros energijos suvartojimas kasmet didėja, o dirbtinio intelekto plėtra tampa nauju iššūkiu visam energetikos sektoriui. Prognozuojamas elektros poreikio šuolis iki 2030 metų jau vadinamas viena sparčiausių transformacijų energetikos istorijoje, todėl mokslininkai ieško efektyvesnių, pigesnių ir lengviau pritaikomų saulės energijos sprendimų.

Viena perspektyviausių krypčių – perovskitiniai saulės elementai. Jie pasižymi itin dideliu gebėjimu paversti šviesą elektros energija, gali būti ploni, lankstūs, o jų gamyba yra pigesnė ir reikalaujanti mažiau energijos nei tradicinių silicio modulių. Vis dėlto šios technologijos komercializaciją iki šiol stabdo esminė problema – nepakankamas ilgaamžiškumas veikiant drėgmei, karščiui ir deguoniui.

Prestižiniame „Nature Communications“ žurnale pristatomas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų ir jų partnerių sprendimas, sprendžiantis šią problemą ir šalinantis vieną pagrindinių perovskitinių saulės elementų degradacijos priežasčių. Tyrėjai sukūrė stabilesnę jungtį tarp skirtingų saulės elemento sluoksnių, leidžiančią įrenginiui veikti efektyviau ir ilgiau.

Mikroskopinis sluoksnis lemia viso elemento veikimą

Pasak KTU mokslininko dr. Kasparo Rakščio, perovskitiniai saulės elementų problema dažnai slypi ne pačioje šviesą sugeriančioje medžiagoje, o jungtyse tarp skirtingų sluoksnių.

„Paprastai tariant, saulės elementą galima įsivaizduoti kaip daugiasluoksnį sumuštinį, kurio skirtingi sluoksniai sudaryti iš skirtingų medžiagų, atliekančių įvairias funkcijas. Tam, kad šis darinys veiktų efektyviai, jo sluoksniai turi būti idealiai sujungti“, – aiškina K. Rakštys.

Iki šiol tam dažnai naudoti KTU prof. Vytauto Getaučio mokslinėje grupėje sukurti krūvį transportuojantys savitvarkiai monosluoksniai (SAM), veikiantys kaip savotiški molekuliniai klijai.Pirmą kartą paskelbti dar 2018 metais, jie tapo itin svarbiu pokyčiu perovskitinių saulės elementų technologijoje.

„Vis dėlto ilgainiui išryškėjo problema – šios molekulės dėl savo rūgštinės prigimties gali ėsdinti ir ardyti gretimus sluoksnius, dėl to sąlyčio vietoje atsiranda defektų, trukdančių elektros krūviams judėti – elementas praranda savo efektyvumą ir trumpėja jo tarnavimo laikas“, – sako K. Rakštys.

Nors šis sluoksnis yra vos kelių nanometrų storio, jo vaidmuo itin svarbus – per jį skyliniai krūvininkai turi būti perduodami į elektrodą. Jei šiame kelyje atsiranda kliūčių, viso elemento galia mažėja net ir tada, kai perovskitas efektyviai sugeria saulės šviesą.

Būtent šią silpnąją vietą KTU mokslininkai ir siekė pataisyti. Jų pasiūlytas sprendimas – pakeisti molekulės dalį, kuria ji tvirtinasi prie kontaktinio metalo oksido paviršiaus. Tradiciškai ji būdavo rūgštinė, tačiau šiame tyrime buvo chemiškai modifikuota ir paversta jonine druska.

„Šiame tyrime rūgštines molekules neutralizavome – pavertėme chemiškai neutraliomis druskomis taip sukuriant neagresyvią jungtį, kuri leidžia saulės elementui veikti kur kas stabiliau ir efektyviau. Toks sprendimas yra chemiškai neutralus bei technologiškai turi net keletą privalumų: druskų molekulės lygiai taip pat tvirtai prisiklijuoja prie metalų oksidų paviršiaus bei druskos pasižymi tirpumu vandenyje, tad toks sluoksnis gali būti formuojamas nenaudojant toksiškų tirpiklių“, – aiškina K. Rakštys.

Pasak KTU mokslininko, šiame tyrime pavyko suderinti du paprastai sunkiai kartu pasiekiamus tikslus – stabilumą ir efektyvumą.

„Netikėčiausia neabejotinai yra šios idėjos paprastumas. Turint omenyje, kad perovskitiniai saulės elementai šiuo metu yra viena sparčiausiai augančių technologijų ir šioje srityje dirba tūkstančiai žmonių, tokios paprastos idėjos sėkmingas realizavimas yra tikrasis eureka momentas. Mokslas dažnai reiškia nuolatinį eksperimentavimą ir mokymąsi iš nesėkmių, tačiau kartais sudėtingi tikslai niekur nenuveda, o paprasčiausios idėjos atneša geriausius rezultatus“, – dalijasi K. Rakštys.

Sprendimas veikia ne tik laboratorijoje

Vienas svarbiausių naujų saulės elementų technologijų išbandymų – gebėjimas veikti ne tik mažame laboratorinio dydžio mėginyje, bet ir didesniame plote. Kaip pabrėžia K. Rakštys, būtent čia dažnai išryškėja skirtumas tarp mokslinio rezultato ir realiai pritaikomos technologijos.

„Laboratorijoje pasiekti aukštą efektyvumą nėra pakankama – reikia parodyti, kad tas pats sprendimas veikia ir didesniuose plotuose, kurie jau artimi realiems moduliams“, – sako jis.

Bendradarbiaudami su partneriais Kinijoje, KTU mokslininkai pademonstravo, kad naujoji koncepcija leidžia didesnio ploto modulius padengti vienodu, kokybišku sluoksniu ir taip įvertinti technologijos veikimą sąlygomis, artimesnėmis realiam pritaikymui.

Pasak K. Rakščio, tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje itin svarbus, nes perovskitinių saulės elementų tyrimai jungia chemiją, fiziką, medžiagų mokslą ir prietaisų konstravimo technologijas.

Metodas buvo išbandytas ir perovskitų tandeminiuose saulės elementuose. Tokie elementai laikomi viena perspektyviausių ateities saulės energetikos krypčių, nes skirtingi jų sluoksniai sugeria skirtingas šviesos spektro dalis.

„Naudojant naująjį sprendimą perovskitų tandeminiuose saulės elementuose pasiektas daugiau nei 29 proc. efektyvumas – vienas aukščiausių šiuo metu“, – teigia K. Rakštys.

Paprastam vartotojui tokie sprendimai ateityje galėtų reikšti pigesnę, patvaresnę ir lengviau pritaikomą žaliąją energiją. „Tai atveria galimybes saulės elementus integruoti ten, kur šiandien tai sudėtinga – pavyzdžiui, į pastatų fasadus, langus ar net tekstilę“, – sako mokslininkas.

KTU mokslininkai jau žengia ir komercializacijos kryptimi. Jie toliau vysto savitvarkių monosluoksnių neutralizacijos koncepciją, tiria naujas molekules, galinčias pasiūlyti dar geresnius parametrus.

„Įžvelgę didelį šio išradimo pramoninį potencialą, pateikėme patentinę paraišką. Be to, pristačius šiuos rezultatus specializuotoje saulės elementų mokslinėje konferencijoje sulaukėme vienos didžiausių pasaulyje chemijos pramonės įmonių dėmesio. Pradėjome komercializacijos procesą ir netrukus mūsų sukurtos SAM druskos bus komerciškai prieinamos. Mūsų tikslas – kad ši inovacija kuo greičiau pasiektų pasaulinę rinką ir kitas tyrėjų grupes“, – pabrėžia dr. K. Rakštys.

Saulės elementai paklausūs ir kosmoso pramonėje

Šios savybės aktualios ne tik Žemėje. Pasak K. Rakščio, perovskitiniai saulės elementai dėl lengvumo, plonumo ir atsparumo radiacijai domina ir kosmoso pramonę, kur saulės elementams keliami itin griežti patikimumo reikalavimai.

„Su kolegomis įkūrėme atžalinę įmonę „SantakaPV“, kuri orientuojasi į visai kitą perspektyvą – kosmoso pramonę. Šiuo metu susidomėjimas saulės elementais kosmoso rinkai yra pasiekęs istorines aukštumas – tai nebe tik mokslinė fantastika“, – atskleidžia mokslininkas.

Kosmoso saulės elementų rinkoje dominuoja ypatingai brangios technologijos, o kosmoso ir saugumo technologijoms tampant neatsiejamoms, besivystant privačių kompanijų komerciniams skrydžiams bei mažėjant paleidimo kaštams, saulės energetika čia vaidina kritinį vaidmenį. Sparčiai auga paklausa naujoms, daug pigesnėms bei kosmoso aplinkai atsparioms energijos generavimo technologijoms.

„Pasirodo, tradiciniai Žemėje naudojami silicio elementai kosmose greitai degraduoja dėl radiacijos poveikio, tuo tarpu perovskitai pasižymi neįtikėtinu atsparumu radiacijai, o kosmoso vakuumas perovskitams labai tinkanti terpė, nes ten nėra drėgmės ir deguonies – dviejų didžiausių šios medžiagos priešų Žemėje. Naujausi tyrimai rodo, kad perovskitai išlaiko virš 90 % efektyvumo net po radiacijos dozės, kuri silicio elementus paverčia nenaudingais. Taip pat, perovskitų elementai yra itin ploni ir lengvi, jų galios ir svorio santykis yra 10–20 kartų geresnis nei dabartinių brangių daugiasluoksnių elementų, naudojamų palydovuose“, – reziumuoja dr. K. Rakštys.

Straipsnį „Ionic self-assembled monolayers enable neutral interfaces and synergistic charge extraction in high-efficiency perovskite solar cells“ galima rasti čia.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Didįjį FLUXUS sprogimą Kaune ruošiantis režisierius A. Špilevojus: „Man tai – kitokio savęs mokykla“
Next: „Google“ keičia milijonų telefonų veikimą: ar jūsų duomenys pasiruošę?

Related News

Tyrimas atskleidė: maždaug kas septintas Lietuvos gyventojas mokykloje buvo baudžiamas
6 minutes read

Tyrimas atskleidė: maždaug kas septintas Lietuvos gyventojas mokykloje buvo baudžiamas

asd August 26, 2026 0
Vilniuje – vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių
4 minutes read

Vilniuje – vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių

asd August 26, 2026 0
Leidyklos „Šviesa“ ir Lietuvos jūrų muziejaus partnerystė padės šeimoms pasinaudoti laukta delfinų terapija
5 minutes read

Leidyklos „Šviesa“ ir Lietuvos jūrų muziejaus partnerystė padės šeimoms pasinaudoti laukta delfinų terapija

asd August 26, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Tyrimas atskleidė: maždaug kas septintas Lietuvos gyventojas mokykloje buvo baudžiamas
    Tyrimas atskleidė: maždaug kas septintas Lietuvos gyventojas mokykloje buvo baudžiamas
    Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų prisimena mokyklą kaip aplinką, kurioje klysti nebuvo galima, o maždaug kas septintas buvo
  • Vilniuje – vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių
    Vilniuje – vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių
    Vilniuje nuo rugpjūčio 26 iki 29 d. vyksta vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių – 21-asis Europos
  • Per trejus metus verslinės žvejybos mastas Kuršių mariose sumažėjo daugiau kaip trečdaliu
    Per trejus metus verslinės žvejybos mastas Kuršių mariose sumažėjo daugiau kaip trečdaliu
    Per trejus metus savanoriškai iš verslinės žvejybos vidaus vandenyse pasitraukusioms įmonėms išmokėta 5,38 mln. eurų kompensacijų. Šia jau
  • Ministras J. Taminskas: „Ekonominiai sukrėtimai nenumaldė lietuvių noro keliauti: didėjo keliavusių traukiniais ir lėktuvais skaičius“
    Ministras J. Taminskas: „Ekonominiai sukrėtimai nenumaldė lietuvių noro keliauti: didėjo keliavusių traukiniais ir lėktuvais skaičius“
    Per pirmąjį 2026 m. pusmetį geležinkeliais keliavo net 306 tūkstančiais daugiau žmonių nei tokiu pat laikotarpiu pernai. Panašiai
  • Dar liko kelios dienos įsigyti lietuvių Rygoje vystomo NT projekto obligacijų su 8,5 proc. grąža
    Dar liko kelios dienos įsigyti lietuvių Rygoje vystomo NT projekto obligacijų su 8,5 proc. grąža
    Iki penktadienio, rugpjūčio 28 d., dar galima įsigyti Rygoje baigiamo statyti verslo centro „Preses Nama Kvartāls“ užtikrintų obligacijų

Jus sudomins

Tyrimas atskleidė: maždaug kas septintas Lietuvos gyventojas mokykloje buvo baudžiamas
6 minutes read

Tyrimas atskleidė: maždaug kas septintas Lietuvos gyventojas mokykloje buvo baudžiamas

asd August 26, 2026 0
Vilniuje – vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių
4 minutes read

Vilniuje – vienas svarbiausių Europos savižudybių prevencijai skirtų renginių

asd August 26, 2026 0
Per trejus metus verslinės žvejybos mastas Kuršių mariose sumažėjo daugiau kaip trečdaliu
2 minutes read

Per trejus metus verslinės žvejybos mastas Kuršių mariose sumažėjo daugiau kaip trečdaliu

asd August 26, 2026 0
Ministras J. Taminskas: „Ekonominiai sukrėtimai nenumaldė lietuvių noro keliauti: didėjo keliavusių traukiniais ir lėktuvais skaičius“
2 minutes read

Ministras J. Taminskas: „Ekonominiai sukrėtimai nenumaldė lietuvių noro keliauti: didėjo keliavusių traukiniais ir lėktuvais skaičius“

asd August 26, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}