Vaizdo turinio platformos „Go3“ žiūrėjimo duomenys atskleidė, kad trys Baltijos šalys prie televizoriaus ekranų sėdasi skirtingais tikslais: lietuviai iš kaimynų išsiskiria meile Holivudo kinui – veiksmo, nuotykių ir fantastikos filmams, latviai dažniausiai renkasi meilės istorijas, o estai – kriminalinius filmus ir trilerius. Pasak „Go3“ rinkodaros vadovės Baltijos šalims Dovilės Filmanavičiūtės, duomenys atskleidė ir dar vieną įdomią įžvalgą – nepaisant kalbų apie žiūrėjimą telefonuose, daugiau nei aštuonias valandas iš dešimties lietuviai vaizdo turinį žiūri per televizoriaus ekraną.
Dažniausiai lietuviai renkasi pramoginį kiną
„Peržiūrėję savo turimus duomenis pamatėme, kad veiksmo, nuotykių, fantastikos ir mokslinės fantastikos filmus lietuviai žiūri dažniau nei kaimynai latviai ir estai, tad natūraliai kilo klausimas, kodėl taip yra. Tikėtina priežastis – ne skirtingi skoniai kinui, o tai, kaip dažnai kiekvienos šalies žiūrovas atsidaro filmų katalogą. Pagal statistiką, lietuviai savo mėgstamus serialus, laidas ir pramogas dažniausiai žiūri per televizijos kanalus, todėl į „Go3“ filmų katalogą užsuka rečiausiai iš kaimynų – tada, kai užsinori ilgo Holivudinio filmo su specialiais efektais ar pažiūrėti naują populiarų serialą. Kitaip tariant, lietuviui vaizdo platformos turinys iš esmės yra kino teatras namuose, kai tam gali skirti didesnę vakaro dalį, tuo metu latviams ir estams „Go3“ filmų katalogas yra kasdienybė, todėl jie daugiau žiūri įvairias meilės istorijas ar kriminalinius filmus“, – apie skirtingus žiūrėjimo įpročius pasakoja D. Filmanavičiūtė.
Kad televizijos kanalai iš tiesų užima didžiąją lietuvių žiūrėjimo dalį, matyti ir iš bendros statistikos: Lietuvoje įprastiems televizijos kanalams ir jų įrašų peržiūrai tenka 85,6 proc. viso žiūrėjimo laiko, Latvijoje – 77,5 proc., o Estijoje – 73,4 proc. Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau estai filmų ir serialų kataloge praleidžia maždaug kas ketvirtą valandą, latviai – kas ketvirtą–penktą, o lietuviai – kas septintą valandą, todėl jų pasirinkimas yra kryptingesnis ir labiau orientuotas į Holivudo kino pasiūlą.
Skaičiai tai patvirtina: veiksmo filmai Lietuvoje sudaro 4,5 proc., nuotykių – 3,8 proc. viso pasirenkamo turinio, ir abu rodikliai aukščiausi Baltijos šalyse; tas pats galioja fantastikai, mokslinei fantastikai ir siaubo filmams – visų jų lietuviai žiūri santykinai daugiau nei latviai ar estai. Tačiau, kaip pastebi D. Filmanavičiūtė, tai nereiškia, kad lietuviai vengia rimtesnio ar jausmingesnio kino, nes kriminalinių filmų žiūrime daugiau nei latviai, o meilės istorijų – daugiau nei estai, tačiau nė viename iš šių žanrų nesame lyderiai.
„Pamatėme ir dar vieną įdomų dalyką – mūsų duomenys griauna vieną paplitusį įsivaizdavimą, kad vaizdo turinį dauguma dabar žiūri telefone ar planšetėje. Lietuvoje daugiau nei aštuonias valandas iš dešimties žiūrovas mūsų turinį žiūri per televizorių, apie vieną valandą – per kompiuterį, o telefonui ar planšetei tenka mažiau nei valanda. Antras įdomus dalykas yra tas, kad pas mus animacija populiaresnė nei kaimyninėse šalyse – vien jai tenka valanda iš dešimties, o kartu su vaikų ir šeimos filmais – beveik dvi valandos iš pačių platformoje pasirinkto turinio. Matant šiuos du dalykus, galima būtų teigti, kad prie ekrano dažniausiai sėdame ne po vieną, tad drąsiai galime save vadinti šeimyniškiausiais Baltijos šalių žiūrovais“, – komentuodama duomenis šypsosi D. Filmanavičiūtė.
Tą patvirtina ir „Go3“ žiūrimiausių sąrašai: į Lietuvos žiūrimiausio turinio dešimtuką pateko „Bosas kūdikis“, „Bjaurusis aš 4“, „Garfildas“ ir „Ledynmetis. Dinozaurų aušra“, o tarp serialų, kuriuos vaikai žiūri po kelias serijas iš eilės, Lietuvoje pirmauja „Šunyčiai patruliai“ ir „Kiaulytė Pepa“. Vis dėlto lietuvių pasirinkimai neapsiriboja pramoginiu ir šeimos kinu – festivalio „Kino pavasaris“ filmų „Go3“ platformoje Lietuvoje pažiūrima kelis kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje – tarp didžiųjų premjerų ir animacijos lietuviai randa laiko ir autoriniam kinui.
Diena prie televizijos ekrano prasideda ir baigiasi panašiai
„Kai lyginome tris šalis, tikėjomės pamatyti skirtingus žiūrėjimo įpročius, bet jie trijose Baltijos šalyse beveik sutampa. Šeštą valandą ryto televizijos kanalams tenka net 69 proc. viso tuo metu žiūrimo turinio, nes keldamiesi žmonės įsijungia rytines laidas ir žinias; nuo septintos iki dešimtos estafetę perima vaikai, dieną žiūrėjimas sumenksta, vakare pakyla iki aukščiausio taško, o po vidurnakčio televizijos kanalus keičia filmai ir serialai, kuriuos žmogus pats išsirenka iš mūsų filmų katalogo. Tiesa, skiriasi vakarinė rutina: latviams vakaras prie televizoriaus pasiekia piką anksčiausiai – 20 val., estai naktinėja ilgiausiai, o lietuvių vakaras įsibėgėja anksčiausiai – jau 19 val. pasiekiamas beveik toks pat žiūrimumo lygis, kaip vėliau piko metu, bet ir baigiasi greičiausiai“, – trijų šalių žiūrovų įpročius vardija D. Filmanavičiūtė.
Pasak jos, po vidurnakčio keičiasi ne tik žiūrėjimo mastas, bet ir tai, ką žmonės žiūri: jeigu vakare daugiau nei pusė žiūrėto laiko tenka gyvai transliuojamiems kanalams, po vidurnakčio ši dalis sumažėja iki maždaug 40 proc., nes žiūrovai visose šalyse atsisuka pažiūrėti anksčiau praleistas laidas ar iš katalogo pasirenka žiūrėti filmus bei serialus. Įdomu tai, kad ilgiausiai prie ekranų būna estai: nuo vidurnakčio iki šeštos valandos ryto jie pažiūri 8,7 proc. viso savo turinio, latviai – 8,3 proc., o lietuviai mažiausiai iš visų – 7,1 proc.
„Naktinis žiūrėjimas dažnai laikomas jaunimo įpročiu, ir iš dalies taip yra – 18–24 metų žiūrovai naktį „Go3“ platformoje Lietuvoje praleidžia beveik dvigubai daugiau laiko nei vyriausi žiūrovai, tačiau verta pastebėti, kad įprotį naktinėti turi visos kartos, ypač – Estijoje. Šioje šalyje skirtumas tarp jaunų ir vyresnių yra mažiausias – ten po vidurnakčio prie ekranų sėdi ir penkiasdešimtmečiai, kurie prie jų praleidžia daugiau laiko nei trisdešimtmečiai. Beje, Lietuvoje ir Estijoje matyti kita įdomi tendencija – tarp darbingo amžiaus žiūrovų rečiausiai po vidurnakčio prie ekranų lieka 35–44 metų žmonės“, – įžvalgomis dalijasi D. Filmanavičiūtė.
Pasak jos, skiriasi ir bendras prie ekrano praleidžiamas laikas: nors Lietuva yra didžiausia rinka, vienam žiūrovui tenkantis „Go3“ turinio laikas yra didžiausias pas kaimynus: latviai kasdien vidutiniškai pražiūri beveik 3 valandas, estai – beveik 2 val. 50 min., o lietuviai – beveik 2 val. 20 min. Tiesa, tris šalis vienija ta pati diena, kurią prie ekrano žiūrovai praleidžia daugiausiai laiko – tai yra sekmadienis, nes jam tenka apie 17 proc. visos savaitės žiūrėjimo laiko.
„Tačiau įdomiausia mūsų duomenų dalis yra ta, kad, nors lietuviai iš kaimynų išsiskiria meile dideliems tarptautiniams filmams, žiūrimiausias metų kūrinys Lietuvoje yra ne Holivudo premjera, o lietuviškas serialas. Ir prieštaravimo anksčiau išsakytiems pastebėjimams čia nėra, nes tarptautinių filmų kataloge yra šimtai, todėl žiūrimumas tarp jų išsibarsto, o vietinių serialų yra nedaug, todėl kiekvienas jų surenka nemažą auditoriją. Ta pati tendencija yra ir Latvijoje bei Estijoje – ten taip pat žiūrimiausi yra jų pačių serialai bei pramoginės laidos: pavyzdžiui, Lietuvoje šiais metais pirmauja serialas „Emigrantai. Lašišos“, kurį per metus žiūrėjo daugiau nei 72 tūkst. žmonių, Latvijoje pirmoje vietoje – realybės šou „Ferma“, o Estijoje – serialas „Keršto biuras“, surinkęs beveik 47 tūkst. žiūrovų.
Tai rodo vieną labai aiškią kryptį – kai pasirodo originalus serialas ar laida, jis tampa labai žiūrimas, nes auditorija nori matyti žinomus veidus, nori gyventi pažįstamomis aktualijomis, galų gale serialą nori žiūrėti savo kalba, todėl ateityje į savo turinio katalogą esame numatę įtraukti dar ne vieną labai įdomų lietuvišką projektą“, – žada „Go3“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims D. Filmanavičiūtė.
About the Author
