Visuomenei keičiantis, keičiasi ir tai, ko ji tikisi iš universitetų. Geopolitinės įtampos, technologinė pažanga, demokratinių vertybių silpnėjimas ir kintantis santykis su žiniomis verčia iš naujo klausti, kokį vaidmenį šiandien turėtų atlikti aukštasis mokslas. Apie tai rugpjūčio 26–28 d. Vilniaus universitete (VU) bus diskutuojama Europos aukštojo mokslo draugijos (The European Higher Education Society, EAIR) 48-ojoje metinėje konferencijoje „Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“.
Pagrindinė renginio organizatorė, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institute veikiančio Švietimo politikos centro mokslininkė dr. Rūta Bružienė teigia, kad kol kas nėra aiškaus atsakymo, kaip aukštajam mokslui atliepti pasikeitusius visuomenės lūkesčius:
„Jis jau turėjo prisitaikyti prie globalios konkurencijos sąlygų, tačiau kol kas nėra aiškaus atsakymo, kaip aukštajam mokslui sustiprinti visuomenės pasitikėjimą juo, o plačiau žiūrint – ir žiniomis apskritai. Aukštasis mokslas tradiciškai užėmė ir iki šiol užima itin svarbią vietą visuomenėje. Ilgainiui keitėsi aukštosios mokyklos ir jų veikla, tačiau misija kaupti, perduoti ir kurti žinias išliko nepakitusi. Šiuolaikiniai pokyčiai visuomenėje, nulemti geopolitinių įtampų, demokratinių vertybių silpnėjimo, kintančios tiesos sampratos, technologinės pažangos, reikalauja keistis ir aukštajam mokslui.“
Pasak dr. R. Bružienės, ši konferencija tampa erdve, kurioje susitinka aukštojo mokslo tyrėjai, praktikai ir politikos formuotojai diskutuoti, kaip atkurti visuomenės ir aukštųjų mokyklų ryšį bei tarpusavio pasitikėjimą:
„Būtent apie tai ir diskutuosime iš įvairių perspektyvų – nuo aukštojo mokslo valdymo iki partnerysčių kūrimo, nuo mokslo politikos iki vertinimo praktikų, nuo akademinės profesijos iki mokymo ir mokymosi patirčių.“
Į konferenciją atvyksta svarbiausi pasaulio aukštojo mokslo tyrėjai ir analitikai. Konferenciją atidarys vienos žymiausių lietuvių kilmės mokslininkių, Europos aukštojo mokslo draugijos prezidentės prof. Liudvikos Leišytės pranešimas.
L. Leišytė yra Dortmundo technikos universiteto profesorė, Aukštojo mokslo studijų tyrimų konsorciumo Europoje (CHER) valdybos ir Europos akademijos („Academia Europaea“) narė. Pasak jos, Lietuva konferencijai buvo pasirinkta neatsitiktinai:
„Norėjome, kad konferencija vyktų Baltijos regione ir kartu būtų reprezentatyvi platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Mums buvo svarbu sukurti erdvę, kurioje galėtų susitikti skirtingų šalių aukštojo mokslo studijų mokslininkai bei aukštojo mokslo institucijų praktikai ir vyktų ne tik akademinių rezultatų pristatymas, bet ir tikras dialogas, ypač į jį įtraukiant jaunosios kartos tyrėjus, aukštojo mokslo institucijų vadovus bei administratorius.“
Pasak L. Leišytės, kuri yra ir vizituojanti Vilniaus universiteto profesorė, tokios tarptautinės platformos yra labai svarbios regiono mokslininkams bei universitetams, nes jos padeda užmegzti naujus profesinius ryšius, keistis gerosiomis praktikomis ir kurti ilgalaikio bendradarbiavimo tinklus.
„Vilnius šiuo požiūriu yra labai tinkama vieta. Vilniaus universitetas, turintis daugiau nei 400 metų istoriją ir puoselėjantis gilias akademines tradicijas, yra išskirtinė vieta tarptautinei aukšto lygio konferencijai. Be to, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas ir Švietimo politikos centras, jo vadovas prof. Rimantas Želvys, su kuriuo jau daugelį metų bendradarbiauju, nuosekliai dirba studijų valdymo ir tarptautiškumo srityje. Šiuo metu centras įgyvendina svarbų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą INTERACT, kuris tapo papildoma paskata konferencijai ir suteikė galimybę į Vilnių pakviesti tarptautiniu mastu pripažintus, pasaulinio lygio mokslininkus. Taip pat reikšmingai prisidėjo ir „GoVilnius“ konferencijų rėmimo programa bei pats Filosofijos fakultetas, už ką mes esame labai dėkingi.
Taigi Lietuvą matėme ne tik kaip konferencijos vietą, bet ir kaip galimybę stiprinti regiono mokslininkų tarptautiškumą, sudaryti daugiau galimybių jauniems tyrėjams, parodyti, kad Baltijos bei Vidurio ir Rytų Europos akademinė bendruomenė yra aktyvi ir matoma tarptautinio mokslo diskusijų dalyvė“, – sako prof. L. Leišytė.
Europos aukštojo mokslo draugijos metinė konferencija Vilniuje vyksta jau antrą kartą. EAIR yra viena didžiausių ir seniausių organizacijų, vienijančių Europos aukštojo mokslo tyrėjus ir praktikus. Kasmetinis forumas, nuo 1979 m. organizuojamas vis kitoje Europoje šalyje, yra vienintelis Europos aukštojo mokslo renginys, kuriame diskutuoti ir ieškoti sprendimų susitinka aukštojo mokslo tyrėjai ir praktikai.
About the Author
