Geopolitinės krizės žmones veikia ne vien per energijos kainas, infliaciją ar pokyčius finansų rinkose. Jos keičia ir tai, kaip žmonės jaučiasi, vertina riziką bei priima kasdienius finansinius sprendimus. Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas rodo, kad vartotojų reakcijas į geopolitinį neapibrėžtumą lemia ne tik objektyvi ekonominė situacija, bet ir suvokiama grėsmė, gebėjimas su ja susidoroti bei individualus psichologinis atsparumas.
Tyrimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai: prof. dr. Viltė Auruškevičienė, dr. Eimantė Survilaitė, prof. dr. Dalius Misiūnas, dr. Nerijus Mačiulis, doc. dr. Žilvinas Židonis, ir dr. Justina Šidlauskienė. Tyrėjai apklausė 2000 Lietuvos ir Suomijos gyventojų – po 1000 respondentų kiekvienoje šalyje – ir analizavo, kaip Rusijos karas Ukrainoje bei platesnis geopolitinis neapibrėžtumas veikia žmonių požiūrį į grėsmes ir jų pirkimo sprendimus.
Grėsmę jaučia dauguma, tačiau ne visi jaučiasi vienodai pažeidžiami
Tyrimo rezultatai parodė, kad geopolitinės grėsmės abiejose šalyse suvokiamos labai rimtai. Net 84 proc. Lietuvos ir 77 proc. Suomijos respondentų sutiko, kad Rusijos karas Ukrainoje gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių jų šalims. Karą rimta grėsme laiko 84 proc. Lietuvos ir net 91 proc. Suomijos gyventojų.
Tačiau išryškėjo įdomus skirtumas: nors Suomijoje daugiau respondentų karą vertino kaip rimtą grėsmę, Lietuvoje žmonės kur kas dažniau jautėsi asmeniškai pažeidžiami. Taip teigė 43 proc. Lietuvos respondentų, palyginti su 23 proc. Suomijos gyventojų. Tai rodo, kad žmonių elgseną lemia ne vien bendras supratimas, kad situacija pavojinga. Labai svarbu ir tai, kiek ši grėsmė suvokiama kaip galinti paveikti juos, jų šeimas, pajamas ar ekonominį saugumą.
Kaip geopolitinė grėsmė keičia vartojimo įpročius?
Geopolitinis neapibrėžtumas atsispindi ir kasdieniuose finansiniuose sprendimuose. 33 proc. Lietuvos ir 32 proc. Suomijos respondentų teigė pradėję daugiau taupyti. Atsargas pradėję kaupti nurodė 18 proc. Lietuvos ir 22 proc. Suomijos gyventojų. Investavimo įpročius pakeitė 28 proc. Lietuvos ir 20 proc. Suomijos respondentų.
Rezultatai rodo, kad reakcija į geopolitinę grėsmę nebūtinai reiškia masinį prekių kaupimą ar impulsyvius pirkimus. Dažniau žmonės renkasi atsargesnes finansines strategijas – daugiau taupo, peržiūri investicijas, atideda didesnius ar nebūtinus pirkinius ir daugiau dėmesio skiria finansiniam saugumui.
Svarbu ne tik grėsmė, bet ir jausmas, kad sugebėsi ją suvaldyti
Tyrėjai rėmėsi Apsisaugojimo motyvacijos teorija, kuri vertina, kaip žmonės reaguoja į įvairias grėsmes. Jos esmė gana paprasta: žmogus vertina ne tik tai, kiek grėsmė rimta ir kiek jis pats yra pažeidžiamas, bet ir tai, ar jis mano galįs su situacija susidoroti ir ar jo pasirinkti veiksmai bus veiksmingi.
Tyrimo rezultatai šią logiką patvirtino. Kuo didesnę grėsmę ir savo pažeidžiamumą žmonės jautė, tuo dažniau rinkosi atsargesnį vartojimą – mažino nebūtinas išlaidas, atidėjo pirkinius ar daugiau taupė. Tačiau pasitikėjimas savo gebėjimu veikti šį poveikį silpnino.
Atsparumas veikia kaip savotiškas psichologinė atsvara
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – išryškėjęs individualaus psichologinio atsparumo vaidmuo. Atsparumas šiame kontekste suprantamas kaip žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių, įveikti sunkumus ir atsigauti po sukrėtimų.
Duomenys parodė, kad didesniu atsparumu pasižymintys žmonės labiau pasitiki savo gebėjimu susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir dažniau tiki pasirinktų veiksmų veiksmingumu. Dar svarbiau – atsparumas susilpnina ryšį tarp suvokiamo pažeidžiamumo ir vartojimo elgsenos pokyčių.
Paprastai tariant, net ir jausdami grėsmę atsparesni žmonės rečiau ima drastiškai keisti savo finansinius prioritetus vien dėl baimės ar neapibrėžtumo. Atsparumas tampa tam tikru psichologiniu amortizatoriumi, padedančiu išlaikyti stabilesnį elgesį krizių metu.
Moterys grėsmes jaučia stipriau, vyresni žmonės elgiasi kiek atsargiau
Lietuvoje moterys kiek stipriau nei vyrai jautė geopolitines grėsmes ir buvo labiau linkusios rinktis atsargesnį vartojimą, vyrai pasižymėjo šiek tiek didesniu psichologiniu atsparumu. Vyresni nei 65 metų respondentai buvo atsargesni už 25–34 metų grupę, tačiau tiek lyties, tiek amžiaus skirtumai buvo nedideli.
Gyvenamoji vieta beveik neturėjo reikšmės. Didžiųjų miestų ir mažesnių vietovių gyventojai reikšmingai nesiskyrė nei savo psichologiniu atsparumu, nei konservatyvia vartojimo elgsena. Tai leidžia manyti, kad geopolitinio neapibrėžtumo poveikį labiau lemia žmogaus individualus grėsmės suvokimas ir psichologiniai ištekliai nei tai, ar jis gyvena Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ar mažesnėje gyvenvietėje.
Lietuva ir Suomija skiriasi, bet pagrindinis mechanizmas panašus
Svarbi tyrimo dalis buvo Lietuvos ir Suomijos palyginimas. Nors respondentų grėsmės suvokimo intensyvumas ir asmeninio pažeidžiamumo vertinimas skyrėsi, pagrindiniai ryšiai tarp grėsmės suvokimo, atsparumo ir vartojimo elgsenos abiejose šalyse buvo panašūs.
Tai leidžia manyti, kad nustatytas mechanizmas nėra būdingas vien lietuviams. Žmonės skirtingose šalyse gali nevienodai vertinti geopolitinės grėsmės artumą, tačiau pats principas išlieka panašus: didesnis pažeidžiamumo ir grėsmės jausmas skatina finansinį atsargumą, o didesnis atsparumas ir pasitikėjimas savo gebėjimu veikti padeda išlaikyti stabilesnę elgseną.
Kodėl tai svarbu ne tik patiems vartotojams?
Tyrimo rezultatai turi reikšmės ne vien aiškinant individualų pirkėjų elgesį. Jie svarbūs ir viešajai politikai.
Krizės metu nepakanka visuomenei kartoti, kad situacija rimta. Jei komunikacijoje nuolat akcentuojama grėsmė, bet žmonėms nesuteikiama aiškių veikimo gairių, gali stiprėti jų pažeidžiamumo jausmas ir perdėtas finansinis atsargumas.Tai gali reikšti vartojimo mažėjimą, investicijų atidėjimą ar kitus ekonomikos aktyvumą slopinančius sprendimus.
Todėl viena svarbiausių tyrimo žinučių – visuomenės atsparumą stiprina ne grėsmės ignoravimas, o aiškus supratimas, ką žmonės gali padaryti susidūrę su ja. Aiški ir patikima informacija, finansinio pasirengimo įgūdžiai, realistiškos rekomendacijos ir pasitikėjimas institucijų gebėjimu valdyti krizę gali būti ne mažiau svarbūs nei ekonominės pagalbos priemonės.
Būtent todėl visuomenės pasirengimas krizėms turėtų būti suprantamas plačiau nei santaupų dydis ar atsargų kiekis namuose. Ekonomiškai atspari visuomenė yra ir tokia visuomenė, kurios žmonės geba realistiškai įvertinti riziką, pasitiki savo galimybėmis veikti ir priima apgalvotus, o ne vien baimės diktuojamus sprendimus.
Atliktas tyrimas yra ISM vykdomo tyrimo „Krizės ir vartojimas: mechanizmai, paaiškinantys pirkimo, vartojimo ir socialinio solidarumo elgseną“ dalis. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal Konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“ sutarties Nr. S-VIS-23-1.
About the Author
