Vilniaus universiteto (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras („PAScapes“) rugpjūčio 27–28 d. organizuoja tarpdisciplininę konferenciją „Ekosocialinės idėjos: sambūvis ir kaita“, kurioje dalyvaus mokslininkai ir intelektualai iš Kanados, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos. Konferencijoje bus svarstoma ekosocialumo samprata ir diskutuojama apie tai, kaip ekologinės krizės, karai ir visuomenių poliarizacija keičia mūsų supratimą apie sambūvį ir bendrus namus.
„Termine „ekosocialumas“ susijungia du jį sudarantys sandai – „eko“ (ekologija, ekosistemiškumas) ir „socialumas“. Pati sąvoka kelia klausimą: kaip ekokritinis mąstymas gali keisti visuomenę? Kokios gamtos ir kultūros jungtys įmanomos šiandien?“ – sako renginio iniciatorius, VU Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolius.
Pasak jo, atsakymų į šiuos klausimus ieško įvairių sričių mokslininkai, nes ekologijos problematika jau seniai peržengė gamtos mokslų ribas.
„Kita vertus, „eko“ kildinamas iš graikiškojo žodžio „oikos“, reiškiančio namus. Tačiau, stebint vykstančius karus, masines žudynes, ekocidus, didėjančią visuomenių poliarizaciją, migracijos krizes, klimato kaitos padarinius ir nykstančią biologinę įvairovę, atrodo, kad pasaulis vis mažiau primena bendrus namus, o vis labiau – radikalaus susvetimėjimo erdvę. Didiesiems vienybę žadėjusiems pasakojimams vis sunkiau pateisinti savo pažadus, todėl ekosocialumo pasiūlymu kviečiama atsigręžti į įvietintą egzistavimą ir buvimą kartu“, – teigia K. Sabolius.
Į konferenciją pakviesti garsūs mąstytojai ir mąstytojos iš Oksfordo, Sorbonos, Bonos, Rice’o, Simono Fraserio ir kitų universitetų. Plenariniuose pranešimuose bus kalbama apie branduolinio teroro poveikį aplinkai, gamtos teises ir daugiarūšį teisingumą, atminties kraštovaizdžius, ekologinės destrukcijos suvokimą bei ekosocialinio liberalizmo ateitį.
Profesorius Cary Wolfe’as iš Rice’o universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) pranešime „Rantytosios ontologijos ir ekosocialiniai santykiai“ pristatys naujausią savo filosofinę koncepciją – „rantytąsias ontologijas“ (angl. jagged ontologies), aptars esminius gyvųjų ir fizinių sistemų skirtumus ir parodys, kaip ši perspektyva keičia mūsų požiūrį į daugiarūšį teisingumą ir gamtos teises.
Svitlana Matviyenko iš Simono Fraserio universiteto (Kanada) pranešime „Branduolinio teroro aplinkodairos technologijos“ atkreips dėmesį į ekologinę teroro plotmę ir analizuos, kaip teroras įsiskverbia į gyvybę palaikančius ryšius ir tampa aplinkoje pasklidusiu ginklu.
Luba Jurgenson iš Sorbonos universiteto (Prancūzija) pranešime „Kraštovaizdis kaip paveldas: naujos žinių kūrimo formos“ svarstys, kodėl kraštovaizdis tarnauja kaip atminties saugykla, prilygstanti kitoms iš kartos į kartą perduodamoms turinio formoms (pvz., paminklams, nuotraukoms, dokumentams ar pan.).
Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Lambros Malafouris pranešime „Žmonės yra KEISTI“ aptars, kodėl žmogaus mentalumas neatsiejamas nuo kūniškumo, socialinių ryšių ir nuolatinės sąveikos su materialiuoju pasauliu.
VU Filosofijos fakulteto profesorius K. Sabolius rengia pranešimą „Galimybė kaip ekosocialinė sąvoka“. Konferencijoje taip pat pranešimus skaitys VU Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė, VU Filosofijos fakulteto docentė Vaiva Daraškevičiūtė, profesorius Mintautas Gutauskas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė Audronė Žukauskaitė. Jų pranešimuose bus nagrinėjami atminties kraštovaizdžiai, paveldas, aplinkos destrukcijos patyrimas, sambūvis daugiau nei žmogiškame pasaulyje ir įvairios gyvybės egzistavimo formos.
Visą renginio programą galima rasti čia: https://pascapes.lt/ecosocial-ideas-coexistence-and-change.
Tarpdisciplininė konferencija „Ekosocialinės idėjos: sambūvis ir kaita“ vyks Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius). Pradžia – 9 val. Įėjimas laisvas.
About the Author
