Atliktas naujas tyrimas priminė, kad žymiojo modernizmo paviljono – Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklos – istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei prieš 60 metų. Architektūros istorikės prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytu leidiniu-tyrimu „Vasaros skaitykla Palangoje“ ir jubiliejaus proga atidengta memorialinė lenta atskleista mažiau žinoma šio paveldosauginio statinio istorija.
Pasakojimas leidžia pamatyti, kaip tarpukario Lietuvos diplomatų ir kūrėjų pamėgta Palangos aplinka ilgainiui įgijo naują pavidalą ir kaip joje atsirado vienas ryškiausių šalies modernizmo statinių, kuris iki šiol išlieka gyva ir visuomenei atvira kultūros erdve.
„Lietuvos nacionalinė biblioteka saugo praeities liudijimus ne tik knygose, rankraščiuose ar archyvuose, bet ir mūsų kultūrai reikšmingose erdvėse. Tokia yra ir Palangos vasaros skaitykla, kur susitinka architektūros paveldas, skaitymo tradicija ir aktyvus kultūrinis gyvenimas“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Vienintelis tokio tipo statinys pajūryje
Palangos vasaros skaitykla yra vienas pirmųjų Lietuvoje ir vienintelis iki šių dienų išlikęs organiškojo modernizmo paviljonas pajūryje, daugiau kaip šešis dešimtmečius išsaugojęs pirminę paskirtį.
Prieš 60 metų architekto Albino Čepio suprojektuota sezoninė skaitykla išsiskiria banguotu stogu, mediniu karkasu ir stiklo sienomis, leidžiančiomis pastatui darniai įsilieti į aplinką. 2014 m. skaitykla įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o 2025 m. pristatyta Venecijos architektūros bienalėje kaip Lietuvos medinio modernizmo architektūros pavyzdys.
„Palangos vasaros skaitykla yra puikus organiško modernizmo pavyzdys, parodantis, kaip architektūra gali taikytis prie gamtinės aplinkos, o ne bandyti ją pakeisti“, – teigia leidinio „Vasaros skaitykla Palangoje“ sudarytoja, architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė.
Vienas leidinys – dvi istorijos
Dar prieš iškylant Palangos vasaros skaityklai, šioje vietoje stovėjo diplomato, rašytojo ir visuomenės veikėjo Jurgio Savickio šeimos vasarnamis. Leidinyje „Vasaros skaitykla Palangoje“ pirmą kartą vienoje vietoje sutelkta pastato architektūros istorija, archyviniai šaltiniai ir medžiaga apie anksčiau šiame sklype gyvenusią J. Savickio šeimą ir to meto aktualijas.
Atminimo lenta, atidengta skaityklos 60-mečio proga, pažymi šį mažiau žinomą Palangos istorijos etapą ir primena vietos ryšį su ryškia to meto Lietuvos kultūros bei diplomatijos asmenybe. Tyrimą papildė ir J. Savickio anūko Raimondo Savicko Nacionalinei bibliotekai perduotas šeimos archyvas, padėjęs tiksliau atkurti šios vietos istoriją.
Archyvinės fotografijos, dokumentai ir istoriniai tyrimai leidžia geriau pažinti skaityklos sukūrimo aplinkybes ir vietą Lietuvos modernizmo istorijoje. Leidinyje atskleidžiama, kuo šis paviljonas išsiskiria Lietuvos architektūros kontekste ir kodėl jo išsaugojimas svarbus modernizmo paveldui.
Leidinį galima įsigyti Nacionalinėje bibliotekoje esančiame Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro knygyne, taip pat elektroninėjeknygyno parduotuvėjeir Palangos vasaros skaitykloje sezono metu.
Naujas etapas prieš restauraciją
Skaityklos istorijos tyrimai svarbūs ne tik pažįstant praeitį, bet ir planuojant šio unikalaus kultūros paveldo objekto ateitį. Rugsėjo 10–11 d. Palangos vasaros skaitykloje vyks architektūros studentų ir ekspertų iš Lietuvos bei Danijos simpoziumas, skirtas skaityklos restauravimo galimybėms aptarti.
Specialistai ieškos sprendimų, kaip išsaugoti unikalias pastato architektūrines savybes ir kultūrinę vertę, o nauji tyrimai padės geriau suprasti paviljono reikšmę ir priimti reikiamus sprendimus.
About the Author
