Visoje Europoje sparčiai mažėjant popierinių laiškų kiekiams ir augant siuntų rinkai, diskusijos dėl universaliosios pašto paslaugos (UPP) ateities intensyvėja ir Lietuvoje. Lietuvos paštas pabrėžia, kad nepaisant pokyčių, valstybė išlieka įsipareigojusi užtikrinti pašto paslaugų prieinamumą visiems gyventojams – ypač regionuose.
Pasak Lietuvos pašto generalinio direktoriaus Kastyčio Valantino, pašto sektorius išgyvena reikšmingą transformaciją: gyventojai vis dažniau renkasi paštomatus ir kurjerius, o mobilusis laiškininkas tapęs įprasta paslauga atokesnėse vietovėse.
„Lietuvos gyventojai gali neabejoti, kad nepriklausomai nuo pokyčių pašto paslaugos jiems bus patogiai prieinamos ten, kur žmonės gyvena. Tai yra principinis valstybės įsipareigojimas“, – sako K. Valantinas.
Anot jo, dažnai girdimose diskusijose dėl UPP nuostolingumo pamirštama platesnė šios paslaugos reikšmė. Nors ji užima vos 6 procentus pašto rinkos, tačiau yra svarbi Lietuvos pašto sistemos dedamoji, kurią išėmus neigiamą efektą pajustų tiek gyventojai, tiek valstybė.
„Privatus verslas pirmiausia vadovaujasi rinkos logika, o ne vykdo specialiuosius valstybės įpareigojimus. Lietuvos paštas atlieka dalį funkcijų, teikia tam tikras paslaugas ir operuoja infrastruktūra, kuri rinkos sąlygomis neatsipirktų, bet yra būtina valstybės funkcijoms, ypač regionų gerovei užtikrinti. Šitai iš dalies kompensuoti padeda už UPP teikimą gaunamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tokia praktika yra daugelyje Europos paštų“, – teigia Lietuvos pašto vadovas.
K. Valantinas pabrėžia, kad jei Lietuvos paštas netektų UPP licencijos arba ji būtų išskaidyta tarp kelių rinkos dalyvių, tai iš esmės reikštų bendrovės privatizaciją. Toks sprendimas turėtų pasekmių ne tik pašto sektoriui, bet ir kitoms valstybės funkcijoms.
Pirmiausia, tai lemtų apie 1000 darbo vietų praradimą, daugiausia regionuose, kur pašto paslaugos yra svarbi vietos infrastruktūros dalis. Antra, išaugtų periodinių leidinių, pensijų ir išmokų pristatymo kaštai, o tai tiesiogiai paveiktų gyventojus ir spaudos leidėjus. Trečia, kiltų rizika infrastruktūrai, kuri šiuo metu numatyta panaudoti mobilizaciniams planams ir kitoms valstybės funkcijoms.
Vertinant tik siaurą komercinį nuostolingumo aspektą, toks sprendimas sukeltų daug didesnį neigiamą poveikį, kurio finansinė žala viršytų dabartinius universaliosios paslaugos kaštus.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad Europoje dominuoja praktika išlaikyti svarbias pašto funkcijas valstybės rankose būtent dėl jų platesnės įtakos nacionalinės svarbos klausimams. Pavyzdžiui, Latvija šiuo metu deda teisinius saugiklius nuo situacijos, kai neapibrėžtoje geopolitinėje situacijoje strateginės svarbos valstybinės funkcijos nebūtų perleidžiamos tretiesiems rinkos operatoriams.
Plačiau pasiklausyti apie tai, kokio pašto reikia Lietuvai, kviečiame „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ . Nuoroda į laidą yra čia.
Apie Lietuvos paštą:
Lietuvos paštas yra didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje. Klientus aptarnaujame pasitelkdami 166 pašto skyrius, 440 mobiliųjų laiškininkų ir kone 1500 tris Baltijos šalis jungiančių paštomatų.
About the Author
