Kultūrinis ugdymas gali padėti spręsti dalį šiuolaikinio švietimo problemų – Lietuvos kultūros tarybos ir MO muziejaus iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad ilgalaikės kultūrinio ugdymo veiklos stiprina mokinių kompetencijas. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad dalyvaujant ilgalaikėje kultūrinio ugdymo programoje augo mokinių kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Tai ypač ryšku mokyklose, kuriose mokiniai susiduria su didžiausiais iššūkiais.
Švietimas keičiasi pasauliniu mastu
Šiandien švietimui keliami lūkesčiai neapsiriboja žiniomis – vis didesnis dėmesys skiriamas ugdyti šiuolaikiniame pasaulyje būtinas kompetencijas, tokias kaip kritinis mąstymas ir kūrybiškumas. Nors iš mokyklų tikimasi ugdyti kūrybiškas, kritiškai mąstančias ir bendradarbiauti gebančias asmenybes, realybėje susiduriama su dideliais pedagogų krūviais, orientacija į žinių įsisavinimą bei augančiais socialiniais iššūkiais klasėse.
Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, plečiantis spragai tarp švietimo lūkesčių ir realybės kultūrinis ugdymas gali tapti šiuolaikinių kompetencijų ugdymo infrastruktūra. MO muziejaus patirtis išbandant modelį, kaip kultūrinį ugdymą integruoti į formalųjį švietimą, rodo, kad ilgalaikės kultūros ir mokyklų partnerystės – svarbus įrankis stiprinant mokinių kompetencijas bei ugdant mąstančius žmones.
„UNESCO 2024–aisiais pristatė kultūrinio ir meninio ugdymo gaires, kuriose kultūrinį ugdymą įvardino kaip neatsiejamą pasauliniu mastu vykstančios švietimo transformacijos dalį. Tarptautiniame lauke aktyviai ieškoma kultūros bei švietimo institucijų ilgalaikio bendradarbiavimo modelių – MO patirtis jau tampa pavyzdžiu ir užsienio kolegoms.
Vis dėlto Lietuvoje kultūrinis ugdymas susiaurinamas iki pavienės kultūrinės patirties muziejuje, o ne matomas kaip sisteminis įrankis šiuolaikinėms kompetencijoms ugdyti. Tikimės, kad mūsų atlikti tyrimai paskatins rimčiau kalbėti apie ilgalaikes kultūros ir mokyklų partnerystes bei kultūrinio ugdymo vietą švietimo sistemoje“, – sako M. Ivanauskienė.
Kritinis mąstymas augo labiausiai
Poveikis mokiniams vertintas Kaune – Lietuvos kultūros tarybos ir MO muziejaus iniciatyva „Anthropos“ atliktas tyrimas matavo MO vykdytos kultūrinio ugdymo programos poveikį 11-oje miesto mokyklų. Tyrime dalyvavo apie 500 mokinių iš 9 ir 10 klasių. Atliekant tyrimą nustatyta, kokį poveikį programa turėjo mokinių kritinio mąstymo, kūrybiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijoms, jų savijautai bei saviraiškai.
„Taryba daug dėmesio skiria sociokultūrinio poveikio tyrimams. Šis tyrimas, sudėtingas savo apimtimi tiek dėl tiriamųjų skaičiaus, tiek dėl sudėtingesnio paauglių apklausimo, nes tai nėra lengvai pasiekiama auditorija apklausoms, kas suteikia vertingų duomenų, pagrindžiančių, kaip kultūra skatina pilietiškumą, padeda jaustis laimingesniais ir ugdo kritinį mąstymą. Tai padeda priimti duomenimis grįstus sprendimus, kai kalbame ne tik apie kultūros ir švietimo sąsajas, bet ir apie kultūros finansavimą“, – per tyrimo pristatymą kalbėjo Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Gražina Norvilė-Šeputė.
Tyrimo rezultatai atskleidė apčiuopiamą poveikį, kurį ryškiausiai atspindi vaikų kritinio mąstymo gebėjimų pokytis. Greta po dalyvavimo programoje statistiškai reikšmingai paaugusio kritinio mąstymo indekso, beveik 70 proc. mokinių teigė, kad programa padėjo geriau argumentuoti, atskirti faktą nuo nuomonės, matyti skirtingas perspektyvas. Apie tai byloja ir daugiau skaičių: po dalyvavimo programoje mokinių, sėkmingai atlikusių nuomonės ir fakto atskyrimo užduotį, padaugėjo net 18 proc.
Taip pat fiksuotas teigiamas poveikis mokinių kūrybiškumui: atliekant užduotį, kurios tikslas – sugalvoti kuo daugiau skirtingų pavadinimų tam pačiam meno kūriniui, po dalyvavimo programoje ženkliai didesnė mokinių dalis gebėjo sukurti didesnį pavadinimų skaičių. Daugiau kaip 60 proc. vaikų dalinosi, kad programa padėjo laisviau generuoti idėjas.
Reikšminga ir tai, kad virš 60 proc. mokinių nurodė, jog programa padėjo mokytis geriau dirbti komandoje, labiau klausytis kitų ir pagarbiai diskutuoti. Vaikai dalinosi pradėję bendrauti su bendramoksliais, su kuriais anksčiau neturėdavo kontakto, o vizualinės veiklos padėjo įsitraukti mokiniams, susiduriantiems su kalbos barjeru.
Ryškiausias rezultatas – ten, kur iššūkiai didžiausi
Kaip pastebi MO muziejaus vadovė, vykdant tyrimą išryškėjo visose savivaldybėse atsikartojantys iššūkiai, atskleidžiantys sistemines problemas. „Mokytojai pastebi, jog mokinius įprastame ugdymo procese sudėtinga įtraukti, jie jaučia baimę suklysti, pamokų metu vengia kalbėti, yra pasyvūs, patiria sunkumų sutelkiant dėmesį. Natūralu, kad visi šie iššūkiai tampa matomi nacionaliniuose mokymosi rezultatuose“, – sako M. Ivanauskienė.
Prisirišimą prie teisingo atsakymo, baimę būti vertinamiems akcentuoja ir patys mokiniai, o dalyvavimas programoje suteikė jiems galimybę drąsiau kalbėti, diskutuoti ir nebijoti suklysti. „Mes kartais bijom, kad mus vertins, gal apkalbinės, sakys „Aš taip nemanau, tu negali taip manyti“. Bet gal per diskusijas mes kaip tik supratom, kad mes visi esame skirtingi ir negalim manyti taip pat“, – dalinosi tyrime dalyvavusi moksleivė Simona (vardas pakeistas).
Pastebima, kad didžiausią poveikį kritiniam mąstymui MO kultūrinio ugdymo veiklos turėjo mokyklose, kurių moksleiviai prieš pradėdami programą prasčiau vertino savo kritinio mąstymo gebėjimus. Pasak M. Ivanauskienės, tai rodo didelį potencialą kultūrinį ugdymą išnaudoti atskirties mažinimui.
„Buvo pastebėta, kad kalbine prasme mišriose klasėse programa padėjo geresnei integracijai, tarpusavio ryšių kūrimui, o mokiniai, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, praplėtė žodyną ir sustiprino pasitikėjimą savimi kalbant valstybine kalba. Tai naudinga ir platesniu mastu – mokytojams nerimaujant dėl siaurėjančio mokinių žodyno, mažėjančius įgūdžius plačiai išsireikšti lietuvių kalba, kultūrinis ugdymas padeda stiprinti šiuos gebėjimus“, – dalinosi MO muziejaus vadovė.
Ilgalaikis modelis – ar įmanoma?
Nors kultūrinio ugdymo svarba kompetencijų ugdymui nėra abejojama, M. Ivanauskienė pabrėžia – sėkmingam jo integravimui į švietimo sistemą reikalinga ne tik kultūra, suprantanti mokyklas, bet ir mokyklos, priimančios tokį mokymosi metodą kaip pilnavertę ugdymo dalį, padedančią atliepti sistemai keliamus lūkesčius. Visų svarbiausia – keisti požiūrį ir nuo pavienių edukacijų judėti link ilgalaikėmis intervencijomis grįsto modelio.
Tikimasi, kad šios patirtys taps paskata kultūriniam ugdymui skirti daugiau dėmesio švietimo politikoje – investuoti į ilgalaikes kultūros ir mokyklų partnerystes, stiprinti mokytojų metodines kompetencijas.
About the Author
