Net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų prekes ar paslaugas įsigyja internetu, tačiau kasdieniu tampantis toks apsipirkimas ne visada būna sklandus. „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenimis, pusė internetu perkančių šalies gyventojų bent retkarčiais susiduria su nesklandumais, dėl kurių nepavyksta įsigyti prekių.
Tyrimas atskleidžia, kad 50 proc. internetu perkančių gyventojų su nesklandumais susiduria retai – maždaug kas dešimtą apsipirkimą. Dar 6 proc. jų tokias situacijas patiria dažniau. Duomenys rodo ir pozityvų pokytį: per dvejus metus pirkėjų, kuriems pirkimo internetu procesas pavyksta sklandžiai, dalis išaugo nuo 32 iki 39 procentų.
Dažniausiai trikdžių kyla atliekant mokėjimą – šį etapą nurodė 37 proc. internetu perkančių ir bent kartais su nesklandumais susiduriančių gyventojų. Rečiau sunkumų kyla formuojant pirkinių krepšelį (27 proc.), pasirenkant pristatymo būdą (23 proc.), registruojantis interneto parduotuvėje (22 proc.) ar atsiimant prekes (13 proc.).
Pasak „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovo Gedimino Pakelčio, mokėjimo metu susijungia kelios grandys – e. parduotuvės sistema, pasirinktas atsiskaitymo būdas, banko ar kortelės patvirtinimas, pirkėjo įrenginys ir interneto ryšys. Todėl ne kiekvienas sutrikęs mokėjimas reiškia saugumo problemą ar paties pirkėjo klaidą.
„Kartais stringa pati parduotuvė, kartais – mokėjimo tarpininkas, kartais pirkėjas tiesiog negauna patvirtinimo pranešimo telefone. Tačiau būtent šiame etape verta būti atidžiausiam, nes tada priimamas galutinis sprendimas – kam, kiek ir už ką sumokėti“, – teigia G. Pakeltis.
Prieš mokėjimą verta pasitikrinti kelis dalykus
Nors ne visus apsipirkimo internetu nesklandumus pirkėjas gali numatyti, dalį jų padeda sumažinti keli paprasti patikrinimai prieš pereinant prie mokėjimo. Pirmiausia, verta dar kartą peržiūrėti krepšelį: ar jame tikrai yra norimos prekės, ar jos dar nėra išparduotos, ar pasirinktas tinkamas kiekis, dydis ir spalva, taip pat ar galutinė suma ir pritaikytos nuolaidos atitinka tai, ko pirkėjas tikėjosi.
Ne mažiau svarbu patikrinti pristatymo informaciją – pasirinktą būdą, atsiėmimo vietą, terminą, telefono numerį, el. paštą ir adresą. Tai ypač aktualu perkant iš seniau naudotos paskyros, kurioje gali būti likę seni kontaktiniai duomenys, arba skubant įsigyti bilietus, riboto kiekio prekes ar pasiūlymus su akcija.
Prieš patvirtinant mokėjimą taip pat verta įsitikinti, kad sąskaitoje pakanka lėšų, nėra nustatytas per mažas atsiskaitymų internetu limitas, o perkant kortele – kad jos galiojimo terminas nepasibaigęs. Jei mokėjimas tvirtinamas banko programėlėje, svarbu įsitikinti, kad patvirtinamas būtent tas veiksmas, kurį pirkėjas pats pradėjo.
„Pirkėjui nereikia būti techniniu ekspertu. Dažniausiai pakanka kelių kontrolinių klausimų: ar krepšelyje tikrai tos prekės, kurių reikia, ar pristatymas parinktas teisingai, ar suma sutampa su užsakymu, ar pats pradėjau šį mokėjimą. Tokia trumpa patikra padeda sumažinti dalį nesklandumų dar iki paspaudžiant „mokėti“, – sako G. Pakeltis.
Nereikia skubėti kartoti mokėjimo
Jei mokėjimo puslapis „pakimba“ ar užsakymas nepatvirtinamas, nereikėtų iš karto kelis kartus kartoti to paties veiksmo. Pirmiausia verta pasitikrinti, ar suma nebuvo nurašyta arba rezervuota sąskaitoje, ar neatėjo užsakymo patvirtinimas el. paštu, ar pirkimas neatsirado el. parduotuvės paskyroje.
„Jei pinigai nurašyti, bet užsakymo patvirtinimo nėra, pirmas žingsnis turėtų būti kreipimasis į pardavėją, nurodant mokėjimo laiką, sumą ir turimus mokėjimo duomenis. Jei banko programėlėje prašoma patvirtinti veiksmą, kurio pirkėjas pats nepradėjo, tokio mokėjimo tvirtinti negalima“, – pažymi G. Pakeltis.
Svarbu saugoti mokėjimo informaciją
Dalis nesklandumų paaiškėja jau po pirkimo: pirkėjas gali negauti pristatymo pranešimo, siunta gali būti nukreipta į kitą atsiėmimo vietą, pristatymas gali vėluoti, o prekė – atkeliauti pažeista. Tokiose situacijose ne viskas priklauso nuo pirkėjo, tačiau svarbu turėti informaciją, kuri padėtų greičiau aiškintis situaciją.
„Todėl verta išsaugoti užsakymo numerį, mokėjimo patvirtinimą, pardavėjo laiškus, pristatymo pranešimus, o gavus pažeistą prekę – ir nuotraukas. Tai padeda greičiau kreiptis į pardavėją, pristatymo bendrovę, banką ar draudiką, jei situacijos nepavyksta išspręsti tiesiogiai“, – pataria ekspertas.
Pasak G. Pakelčio, papildomos apsaugos tampa aktualios tada, kai pirkinys jau apmokėtas, o nesklandumas susijęs su pačia preke – jos nepristatymu, sugadinimu pristatymo metu ar apgadinimu vėliau. Iki šiol tokios apsaugos dažnai buvo siejamos su kredito kortelėmis, tačiau dabar dalį jų galima turėti ir naudojantis paslaugų planais su „Swedbank“ debeto kortele.
„Papildomos apsaugos neapsaugo nuo nesklandumų. Jos naudingos tais atvejais, kai pirkėjas jau padarė tai, kas priklauso nuo jo – patikrino užsakymą, atliko mokėjimą, išsaugojo informaciją, tačiau problema kilo vėliau. Tokiais atvejais jos gali padėti sumažinti finansinius nuostolius ir sutaupyti laiko aiškinantis situaciją“, – sako G. Pakeltis.
Reprezentatyvų šalies gyventojų nuomonės tyrimą 2026 m. vasario 28–kovo 13 d. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1018 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų amžiaus šalies gyventojų vertinimus.
About the Author
