Kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas ar dantų akmenys dažnam atrodo kaip nedidelės, daugiausia estetinės problemos. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad burnos sveikata yra kur kas glaudžiau susijusi su bendra organizmo būkle, nei daugelis įsivaizduoja. Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis dantenų uždegimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, kai kurių kvėpavimo takų ligų bei nėštumo komplikacijų rizika. Todėl rūpintis burnos sveikata svarbu ne tik dėl gražios šypsenos, bet ir dėl bendros savijautos.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ burnos higienistė EvgeniyaZyuba atkreipia dėmesį, kad burnos ertmėje vykstantys uždegiminiai procesai neturėtų būti ignoruojami.
„Burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros organizmo sveikatos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dantenų ligoms, o ypač periodontitui – lėtinei uždegiminei ligai, pažeidžiančiai dantis supančius ir palaikančius audinius. Nors periodontitas nėra laikomas tiesiogine kitų sisteminių ligų priežastimi, moksliniai duomenys rodo, kad tarp periodonto ligų ir kai kurių sisteminių sveikatos sutrikimų egzistuoja reikšmingas ryšys. Todėl tinkama burnos higiena ir reguliarus burnos sveikatos vertinimas yra svarbūs ne tik dantų bei dantenų, bet ir bendros sveikatos priežiūrai“, – teigia specialistė.
Kraujuojančios dantenos nėra normalu
Daugelis žmonių mano, kad šiek tiek kraujuojančios dantenos valantis dantis yra visiškai normalus reiškinys. Vis dėlto burnos higienistė pabrėžia, kad sveikos dantenos neturėtų kraujuoti.
„Dantenų kraujavimas dažnai yra vienas pirmųjų dantenų uždegimo požymių. Jei uždegimas negydomas ir nepašalinamos jį skatinančios priežastys, kai kuriais atvejais liga gali progresuoti į periodontitą. Kuo anksčiau pastebimi pakitimai ir pradedama juos koreguoti, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią ligos progresavimui“, – sako E. Zyuba.
Apie galimą dantenų ar periodonto audinių uždegimą gali signalizuoti ne tik kraujavimas. Įspėjamieji požymiai gali būti paraudusios, patinusios ar jautrios dantenos, nuolatinis nemalonus burnos kvapas, nemalonus skonis burnoje, dantenų atsitraukimas, padidėjęs dantų jautrumas. Pažengusios periodonto ligos atveju gali atsirasti dantų paslankumas ar pakisti jų padėtis.
„Pastebėjus tokius simptomus nereikėtų jų ignoruoti ar tikėtis, kad jie savaime išnyks. Burnos sveikatos patikra leidžia įvertinti uždegimo priežastis, periodonto audinių būklę ir, prireikus, laiku pradėti gydymą ar profesionalios higienos procedūras“, – pažymi specialistė.
Net kruopščiai prižiūrint dantis, vien namų priežiūros nepakanka
Burnos higienistė pastebi, kad nemažai žmonių mano, jog profesionali burnos higiena reikalinga tik tiems, kurie netinkamai prižiūri dantis. Tačiau tai – vienas dažniausių mitų.
„Kasdienis dantų valymas šepetėliu ir tarpdančių priežiūra yra pagrindiniai burnos higienos elementai. Tačiau net ir tinkamai prižiūrint dantis dalis bakterinių apnašų gali likti sunkiau pasiekiamose vietose. Laikui bėgant mineralizuotos apnašos sukietėja ir susidaro dantų akmenys, kurių įprastomis namų higienos priemonėmis pašalinti neįmanoma“, – aiškina E. Zyuba.
Procedūros metu pašalinamos mineralizuotos dantų apnašos ir pigmentinės dėmės, įvertinama dantenų bei periodonto būklė, o pacientui suteikiamos individualios burnos priežiūros rekomendacijos.
Kodėl vieniems dantų akmenys kaupiasi greičiau?
Pasak specialistės, dantų akmenų susidarymą lemia ne tik žmogaus burnos higienos įpročiai.
„Dantų akmenų formavimosi greitis tarp žmonių gali labai skirtis. Tam įtakos turi seilių sudėtis ir jų mineralizacinės savybės, dantų bei sąkandžio ypatumai, burnos higienos įpročiai. Taip pat svarbūs gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, mityba, bei kai kurios sveikatos būklės ar vartojami vaistai, galintys paveikti seilių išsiskyrimą ir burnos aplinką“, – pasakoja burnos higienistė.
Dėl šių priežasčių net ir labai atsakingai prižiūrint burną kai kuriems žmonėms profesionalios burnos higienos gali prireikti dažniau nei kitiems.
Procedūra svarbi ne dėl baltesnių dantų
Nors po profesionalios burnos higienos dantys atrodo švaresni ir estetiškesni, anot E. Zyubos, pagrindinis procedūros tikslas yra visai ne kosmetinis.
„Profesionalios burnos higienos tikslas – sumažinti bakterinių ir mineralizuotų apnašų kiekį, sudaryti sąlygas geresnei kasdienei burnos priežiūrai ir padėti kontroliuoti dantenų uždegimą. Reguliarus burnos sveikatos vertinimas taip pat leidžia anksčiau pastebėti patologinius pokyčius ir, prireikus, nukreipti pacientą išsamesniam odontologiniam ar periodontologiniam ištyrimui“, – sako „Antėja“ specialistė.
Daugumai žmonių profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti maždaug kas šešis mėnesius. Tačiau sergantiems periodonto ligomis, nešiojantiems ortodontinius aparatus, turintiems implantus ar tiems, kuriems dantų akmenys kaupiasi greičiau, procedūros gali būti rekomenduojamos kas 3–4 mėnesius.
„Svarbiausia suprasti, kad burnos sveikata nėra vien estetikos klausimas. Dantenų uždegimo ir periodonto ligų kontrolė padeda išsaugoti dantis, palaikyti sveikus periodonto audinius ir yra svarbi bendros sveikatos priežiūros dalis. Todėl nereikėtų ignoruoti tokių simptomų kaip dantenų kraujavimas, patinimas ar nuolatinis nemalonus burnos kvapas – tai gali būti signalas, kad burnos sveikatai reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – apibendrina E. Zyuba.
About the Author
