Daugeliui atrodo, kad didesnės pajamos savaime reikštų daugiau santaupų, solidesnę finansinę pagalvę ir ramesnį gyvenimą. Vis dėlto neretai nutinka priešingai – augant pajamoms kartu didėja ir išlaidos, todėl papildomi pinigai beveik nepajuntami. O dalis net ir gerai uždirbančių žmonių nesukaupia jokios finansinės pagalvės.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad didesnes pajamas gaunančių žmonių santaupos kartais būna mažesnės nei tų, kurie uždirba kukliau. Taip nutinka todėl, kad kartu su pajamomis auga ir išlaidos – nuo brangesnių pirkinių, kelionių iki kasdienių patogumų.
„Tai nereiškia, kad žmogus švaisto pinigus. Tiesiog tai, kas anksčiau atrodė kaip prabanga, pamažu tampa įprasta kasdienybe: taksi vietoje autobuso, brangesnis telefonas, daugiau prenumeratų, dažnesnės kelionės ar maisto užsakymai. Pajutus didesnę finansinę laisvę, vis rečiau tenka atsisakyti tokių patogumų ar dėl jų save varžyti, todėl didesnė dalis papildomų pajamų nepastebimai skiriama vartojimui, o santaupos reikšmingai nepadidėja“, – pastebi jis.
Kaip pavyzdį J. Ivaška pateikia dar šiemet vienoje turtingiausių pasaulio šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose – atliktą „PYMNTS Intelligence“ tyrimą, kuris atskleidė, kad nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvena ne tik mažas pajamas gaunantys žmonės. Taip gyvena ir 46 proc. amerikiečių, per mėnesį uždirbančių daugiau kaip 10,9 tūkst. eurų. Beveik pusė jų – 48,6 proc. – teigė, kad taip gyvena labiau dėl savo pasirinkimų nei būtinybės: daugiau pajamų skiria norimam gyvenimo būdui, todėl santaupoms lieka mažiau.
Kas yra gyvenimo būdo infliacija
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus aiškinimu, situacija, kai augant pajamoms beveik tiek pat padidėja ir išlaidos, vadinama gyvenimo būdo infliacija. Žmogus pradeda sau leisti daugiau arba rinktis brangesnius produktus ir paslaugas, todėl atrodo, kad viskas pabrango tiek, kiek išaugo jo pajamos. Tačiau tai lemia ne įprasta šalies infliacija, o pasikeitę vartojimo įpročiai ir pagerėjusi gyvenimo kokybė.
Pasak J. Ivaškos, verta sau užduoti tris klausimus: ar padidėjus pajamoms santaupos liko tokios pačios; ar anksčiau nebūtini pirkiniai tapo įprasti; ar mėnesio pabaigoje sunku paaiškinti, kur dingo papildomos pajamos? Jei į bent kelis šiuos klausimus atsakymas yra „taip“, tikėtina, kad dalį pajamų augimo suvalgė nauji vartojimo įpročiai.
Specialisto teigimu, apie gyvenimo būdo infliaciją gali išduoti ir paprastas palyginimas: nors pajamos padidėjo, mėnesio pabaigoje lieka tiek pat arba net mažiau pinigų nei anksčiau. Dar vienas ženklas – anksčiau malonumu laikyti dalykai pamažu tampa savaime suprantama kasdienybės dalimi, todėl jų atsisakyti darosi vis sunkiau.
„Pavyzdžiui, žmogus uždirbo 1,5 tūkst. eurų, išleisdavo 1,2 tūkst. eurų ir kas mėnesį sutaupydavo 300 eurų. Atlyginimui pakilus iki 2 tūkst. eurų, jis pradėjo dažniau valgyti mieste, pirkti kokybiškesnius daiktus, leisti sau daugiau patogumų. Mėnesio išlaidos išaugo iki 1,7 tūkst. eurų, todėl sutaupoma suma liko tokia pati – 300 eurų“, – skaičiuoja „Urbo“ banko atstovas.
Didesnės pajamos – ne tik didesnėms išlaidoms
J. Ivaškos teigimu, augant pajamoms svarbu iš anksto nuspręsti, kokia jų dalis bus skirta geresnei gyvenimo kokybei šiandien, o kokia – ilgalaikiams tikslams. Paprastas būdas tai padaryti – vos gavus atlyginimą nustatytą sumą automatiškai pervesti į atskirą taupymo ar investavimo sąskaitą. Taip taupymui reguliariai skiriama konkreti suma, nelaukiant, kol mėnesio pabaigoje liks nepanaudotų pinigų.
„Padidėjus atlyginimui nebūtina atsisakyti malonesnio gyvenimo, tačiau nereikėtų viso prieaugio iš karto paversti naujomis išlaidomis. Dalį galima skirti kelionėms, patogumams ar pirkiniams, o kitą – finansinei pagalvei, būstui, automobiliui, mokslams, pensijai ar kitam svarbiam tikslui. Taip pajamų augimas ne tik pagerina kasdienybę, bet ir padeda kurti tvirtesnį finansinį pagrindą“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Pasak jo, vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad prie didesnių pajamų priprantama labai greitai, todėl kartu nepastebimai auga ir lūkesčiai kasdieniam gyvenimui. Būtent todėl verta sąmoningai nusistatyti taisyklę, jog didėjant atlyginimui kartu didės ir taupymui skiriama suma.
„Gyvenimo kokybės gerinimas nėra blogas dalykas – juk tam ir siekiame didesnių pajamų. Tačiau svarbu, kad kartu augtų ir mūsų finansinis saugumas. Jei bent dalį kiekvieno atlyginimo padidėjimo skirsime santaupoms ar kitiems ilgalaikiams tikslams, po kelerių metų skirtumas bus kur kas didesnis, nei gali atrodyti šiandien. Būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio nedideli sprendimai ilgainiui sukuria tvirtą finansinį pagrindą“, – apibendrina J. Ivaška.
About the Author
