Kiekvieną vasarą Lietuvoje praūžus smarkioms audroms, nukenčia gyventojų turtas ir transporto priemonės – apgadinami gyvenamieji namai ir kiti statiniai, lūžta medžiai, užliejami automobiliai. Šalies gyventojų tyrimas atskleidė, kad netikėtos audros, liūtys, žaibo išlydžiai ir kitos gamtos stichijos žmonėms kelia nerimą − daugiau nei pusė šalies gyventojų nerimauja, jog anksčiau ar vėliau jie gali patirti nuostolių dėl gamtos jėgų šėlsmo.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ inicijuotu tyrimu, 53 proc. šalies gyventojų nerimauja, kad dėl gamtos stichijų padarinių jų turtui jie gali patirti finansinių nuostolių. Dažniau nerimaujantys nurodo 56 metų amžiaus ir vyresni respondentai, bei regionų gyventojai, rodo tyrimo rezultatai.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, šis gyventojų nerimas yra pagrįstas − draudikų duomenys rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai kasmet tampa vis reikšmingesne rizika gyventojų turtui.
„Preliminariai skaičiuojame, kad praėjusį savaitgalį praūžusi audra sukėlė nuostolių už daugiau kaip 700 tūkst. eurų ir čia vien „Lietuvos draudimo“ klientams. Iš viso jau užregistruota beveik 500 kreipimųsi dėl žalų. Preliminariai didžiausios registruotos žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų, kai namai buvo smarkiai apgadinti, dėl nuplėštų stogų užlietas jų vidus arba užtvindytose požeminėse aikštelėse stipriai nukentėjo automobiliai“, − sako A. Juodeikis.
Iš viso per 2025 metus draudimo bendrovėje buvo užregistruota 7,5 tūkst. būsto žalų, kilusių dėl gamtos jėgų, o bendra klientams kompensuota suma sudarė daugiau nei 4,6 mln. eurų.
Kam gresia didžiausia rizika?
Draudikų turimais duomenimis, dviem iš trijų atvejų nuo stichijų nukenčia individualūs gyvenamieji namai. Tad nuosavų namų savininkams ekspertas rekomenduoja iš anksto pasirūpinti ir papildomomis apsaugos priemonėmis.
„Kaip rodo gyventojų patiriamų žalų pobūdis, didžiausi nuostoliai dažnai kyla ne dėl pačios liūties ar jos intensyvumo, o dėl to, kad vanduo randa silpniausią vietą – užsikimšusį lietvamzdį, atidarytą langą, nesandarią stogo jungtį. Viena dažnesnių audrų sukeliamų žalų gyventojų būstui – per nesandarias konstrukcijas, nekokybišką stogo dangą ar pravirus langus patenkantis vanduo. Dėl to užliejamos gyvenamosios patalpos, sugadinama buitinė technika ir elektronikos įranga. Štai neseniai fiksuotas atvejis, kai po liūties vanduo pradėjo tekėti į butą per šviestuvus“, – komentuoja A. Juodeikis.
Vis tik, pasak eksperto, prieš audras verta pasirūpinti ne tik gyvenamosiomis patalpomis, bet ir rūsiais, sandėliukais bei garažais – šiose patalpose dažnai laikomi didesni daiktai, kurie taip pat jautrūs vandens poveikiui.
„Jeigu namas yra žemesnėje vietoje arba anksčiau jau buvo užliejimo atvejų, verta patikrinti, ar veikia drenažiniai siurbliai, pasiruošti vandens surinkimo priemones, o rūsiuose bei cokoliniuose aukštuose laikomus daiktus pakelti nuo grindų. Ypač svarbu apsaugoti buitinę techniką, elektronikos įrangą ir įrankius“, – sako žalų ekspertas.
Pasak jo, dideli nuostoliai dažnai prasideda nuo, atrodytų, smulkių problemų – atšokusios stogo skardos, nepritvirtinto fasado elemento. Todėl verta bent kartą per metus apžiūrėti stogo dangą, patikrinti pastato sandarumą, išvalyti lietaus nuvedimo sistemas ir pasirūpinti medžių būkle sklype.
Kaip žaibuojant apsaugoti elektros prietaisus?
Po audrų dažnai registruojami ne tik užliejimai, bet ir elektros įtampos svyravimų sukeltos žalos. Neretai gyventojai nustemba, kai po žaibavimo nebeveikia šilumos siurbliai, elektriniai vartai, modemai ar buitinė įranga. Pasak draudimo eksperto, tokie nuostoliai dažniau kyla ne dėl tiesioginio žaibo smūgio, bet dėl tinkle susidarančių elektros įtampos svyravimų.
„Žaibavimo metu pasitaikantys elektros įtampos svyravimai neretai sugadina televizorius, modemus, šildymo sistemas ir kitą namuose esančią techniką. Praėjusiais metais didžiausia mūsų fiksuota žaibo sukelta žala siekė beveik 11 tūkst. eurų, kai trenkus žaibui buvo pažeisti elektros, interneto bei televizijos tinklai, sugadinta dalis prietaisų. Todėl ne veltui vis primenama, kad artėjant liūčiai, patartina pasirūpinti elektros prietaisų saugumu: išjungti juos iš maitinimo lizdų, ypač mobiliąją techniką, modemus ir televizorius“, – sako ekspertas.
Kaip elgtis, jei žala būstui jau padaryta
Kaip pabrėžia A. Juodeikis, jeigu liūties išvengti nepavyko ir turtas buvo užlietas, svarbu kuo greičiau stabdyti žalos plitimą – surinkti vandenį, pradėti džiovinimą ir fotografuoti pažeidimus. Kuo greičiau imamasi veiksmų, tuo mažesnė tikimybė, kad reikės keisti grindis, sienų apdailą ar baldus. Taip pat reikėtų neskubėti išmesti sugadintų daiktų ar bandyti iškart naudoti vandens paveiktos elektros įrangos.
„Pirmiausia pasirūpinkite patalpų džiovinimu – efektyviausia derinti intensyvų vėdinimą su mechaniniais oro sausintuvais, o į sausas patalpas pernešti gelbėjamus daiktus. Sušlapusių elektros prietaisų nereikėtų jungti į elektros tinklą, kol jų neapžiūrėjo specialistas. Taip pat verta neišmesti apsemtų daiktų, nes jie gali būti reikalingi draudimo bendrovei vertinant žalos dydį. O dalį nukentėjusios tekstilės ar minkštųjų baldų dažnai pavyksta išgelbėti profesionalaus valymo pagalba“, – pažymi ekspertas.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
About the Author
