KPMG Lietuvoje partnerė, mokesčių konsultantė Vita Šumskaitė – komentaras
Liepos 28 d. naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis pristatė pirmosios savo penkerių metų vadovavimo institucijai kadencijos prioritetus. Lietuvos verslui jie neturėtų būti netikėti – ir tai yra gera žinia.
Naujojo vadovo prisistatymo konferencijos metu Lietuvos verslas buvo patikintas, kad VMI revoliucijų nenumato. Pagrindinis dėmesys ir toliau bus skiriamas šešėlinės ekonomikos mažinimui, PVM sukčiavimo prevencijai, nuostolingoms įmonėms, grupių tarpusavio sandoriams, pajamoms natūra, tarptautinių sandorių rizikoms ir elektroninei prekybai.
Tai – gera naujiena, nes verslui revoliucijų dažniausiai ir nereikia. Viena didžiausių jo problemų dažniausiai yra prižiūrinčiosios institucijos nenuspėjamumas. Kai dažnai keičiami prioritetai, įstatymų interpretacijos ar kontrolės kryptis, įmonėse didėja neapibrėžtumas, rizika ir administraciniai kaštai. Todėl faktas, kad VMI išlaiko nuoseklią kryptį ir toliau koncentruojasi į jau anksčiau identifikuotas rizikos sritis, mūsų šalies rinkai yra pozityvus signalas.
Pristatydamas savo viziją, M. Endrijaitis išsakė pasiryžimą penktadaliu padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą, su verslo asociacijomis rengti bendras skaidrinimo akcijas, įgyvendinti ES direktyvą, pagal kurią visos PVM sąskaitos ateityje turėtų būti elektroninės bei labiau pasitelkti dirbtinį intelektą (DI), atliekant patikras ir tikrinant mažą pridėtinę vertę kuriančias įmones.
Tarp kitų ateities planų – ir pačios VMI pateikiamos preliminarios nekilnojamojo turto (NT), gyventojų gaunamų pajamų bei viešų asmenų turto deklaracijos, kurias suinteresuotoms pusėms beliktų tik patikslinti. Vadovaujantis gerąja tarptautine praktika, VMI vadovas taip pat žada atsitiktine tvarka tikrinti ir tuos Lietuvos ekonomikos sektorius, kuriuose didelės mokesčių vengimo rizikos nestebima.
Paprastumas – visada gerai
Svarbi iš M. Endrijaičio išgirsta žinutė, į kurią verta atkreipti dėmesį – VMI teikiamų paslaugų modernizavimo planai. Ko gero, būtent čia ir slypi daugiausiai potencialios vertės verslui – ypač siekyje supaprastinti mokesčių administravimą.
Naujojo vadovo įgarsinta ambicija sujungti skirtingas sistemas, automatizuoti deklaravimo procesus, plačiau naudoti dirbtinį intelektą ir suteikti daugiau paslaugų vieno langelio principu – kryptis, galinti sukurti kur kas didesnį efektą, nei pavieniai kontrolės projektai.
Verslui svarbu ne tik tai, kiek mokesčių sumokama, bet ir jų administravimui skirtas laikas bei kiti įmonės ištekliai. Kiekviena automatizuota deklaracija, kiekvienas atsisakytas perteklinis veiksmas, kiekvienas sumažėjęs rankinis duomenų tikrinimas reiškia mažesnę administracinę naštą. O mažesnė administracinė našta tiesiogiai prisideda prie verslo našumo ir konkurencingumo.
Ne kontroliuoti, o konsultuoti
Pozityviai vertintinas ir naujojo VMI vadovo deklaruotas siekis konsultuoti, o ne vien kontroliuoti tam tikrus sektorius – ypač sparčiai besivystančias finansinių technologijų (angl. fintech) įmones. Ypač sudėtingesnėje mokestinėje aplinkoje prevencija dažnai yra kur kas veiksmingesnė už sankcijas „po fakto“.
Pažangiausios pasaulio mokesčių administracijos jau seniai juda nuo modelio, kuriame kiekvienas mokesčių mokėtojas vertinamas kaip potencialus pažeidėjas, prie modelio, kuriame dauguma laikomi sąžiningais, o kontrolės resursai koncentruojami ten, kur duomenys rodo realią riziką.
Toks požiūris naudingas visoms pusėms: sąžiningas verslas patiria mažiau trinties, streso ir administracinės naštos, valstybė efektyviau panaudoja visuomet ribotus kontrolės resursus, o mokesčių administratorius daugiau laiko gali skirti konsultavimui, prevencijai ir paslaugų kokybės gerinimui.
Klausimų išlieka
Vis dėlto, kalbant apie vieną pagrindinių tikslų – šešėlinės ekonomikos mažinimą – verta užduoti ir bent vieną nepatogų klausimą: ar jo dydis ir pati problema slypi kontrolės intensyvume, ar pačioje strategijoje?
Faktas, kad ekonomikos „ištraukimas iš šešėlio“ VMI tikslu yra deklaruojamas jau pakankamai ilgai. Dėmesys prekybos, statybų, paslaugų sektoriams, elektroninei komercijai, pajamų neapskaitymui ar PVM atotrūkiui taip pat nėra naujas.
Galbūt dalyje Lietuvos ekonomikos sričių jau pasiekta ta riba, kai bet kokios papildomos kontrolės priemonės duoda vis mažesnę grąžą? Galbūt šiandien didesnį rezultatą duotų ne daugiau patikrinimų, o tiesiog platesnis ir sklandesnis apsikeitimas duomenimis tarp institucijų, geresnė rizikų analizė, mokesčių taisyklių paprastinimas ar papildomos paskatos savanoriškai vykdyti mokestines prievoles?
Juk modernių mokesčių administracijų sėkmė šiandien vis rečiau matuojama vien atliktų patikrinimų skaičiumi ir vis dažniau – tuo, kiek mokesčių mokėtojų prievoles vykdo savanoriškai ir kiek mažai administratoriaus įsikišimo tam reikia.
Būtent todėl naujojo VMI vadovo M. Endrijaičio žinutės apie technologijas, rizikomis grįstą priežiūrą ir klientų patirties gerinimą turi potencialo būti ne mažiau svarbios nei tradiciniai pažadai kovoti su šešėliu.
O apibendrinant naujojo vadovo pristatytus prioritetus, didžiausia naujiena yra ne tai, ką VMI tikrins, o tai, kad vis garsiau kalbama apie paslaugų kokybę, technologijas ir pasitikėjimu grįstą santykį su mokesčių mokėtoju.
Jeigu artimiausiais metais pavyks ne tik tęsti esamas kontrolės programas, bet ir realiai sumažinti administracinę naštą verslui, būtent tai gali tapti svarbiausiu VMI veiklos rezultatu per artimiausius penkerius metus. Ir galbūt – netgi efektyviausia ilgalaike priemone, Lietuvoje mažinant ekonomikos šešėlį.
About the Author
