Širdies ligos gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms, infarktas visada prasideda stipriu skausmu krūtinėje, o gera fizinė forma reiškia ir sveiką širdį. Tai – tik dalis įsitikinimų bei mitų, kurie visuomenėje tokie gajūs ir populiarūs, kad, perspėja gydytojai, jie dažnai tampa priežastimi delsti ir per vėlai kreiptis pagalbos. Dar blogiau – vadovaudamiesi minėtais stereotipais, dalis žmonių net nežino jau persirgę infarktu. Todėl, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Skubios pagalbos centro vadovo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies centro gydytojo kardiologo Roberto Pranevičiaus, didžiausia problema yra ne informacijos stoka. Eksperto teigimu, pavojingiausias – klaidingas įsitikinimas, kad širdies ligos visada atrodo tokios dramatiškos ir akivaizdžios, kaip rodoma filmuose.
Mitai rašo liūdnus scenarijus
R. Pranevičius dažnai girdi pacientų pokalbius ir juose nuolat kartojasi tie patys mitai: širdies ligos yra vyresnio amžiaus žmonių problema, infarktas visada prasideda stipriu krūtinės skausmu, o sportuojančiųjų širdis negali sirgti. Eksperto teigimu, populiaru ir manyti, kad širdies permušimai tėra streso pasekmė, tuo metu viena gera elektrokardiograma rodo puikią sveikatą.
„Pavojingiausi yra pirmieji du mitai – apie amžių ir būtino skausmo svarbą, nes jie tiesiogiai atitolina žmogaus sprendimą kreiptis į gydytoją. Dažnas mano, kad dar per anksti sirgti arba kad pojūčiai pernelyg menki, jog galėtų reikšti rimtą problemą. Deja, būtent prarastas laikas dažnai lemia, kokios sunkios gali būti ligos pasekmės“, – sako pašnekovas.
Nors, kardiologo teigimu, vyresnis amžius iš tiesų didina riziką, tai anaiptol nereiškia, kad jaunesni pacientai yra apsaugoti.
„Aterosklerozė kraujagyslėse pradeda formuotis dar vaikystėje ar paauglystėje, o pirmuosius jos padarinius dažnai nulemia ne gimimo data, bet ilgus metus besikaupiantys rizikos veiksniai – rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, netinkama mityba ar mažas fizinis aktyvumas. Neatsitiktinai pastaraisiais metais vis dažniau miokardo infarktas diagnozuojamas ir jaunesniems nei 40 metų žmonėms“, – aiškina kardiologas.
„Ne mažiau pavojingas, – tęsia R. Pranevičius, – ir įsitikinimas, kad infarktas visada prasideda gniuždančiu skausmu krūtinėje. Realybė – visiškai kitokia. Maždaug kas penktas infarktas yra vadinamasis tylusis. Jo pacientai tuo metu net nepajunta arba simptomus priskiria kitoms priežastims. Moterims situacija dar sudėtingesnė – beveik pusė jų, infarktui pasireiškus, apskritai nejaučia krūtinės skausmo. Vietoje to juntamas dusulys, pykinimas, silpnumas, nugaros, žandikaulio ar pilvo skausmas. Todėl diagnozė neretai nustatoma gerokai vėliau.“
Vieno tyrimo tikrai neužtenka
Kitas itin paplitęs mitas, anot kardiologo, gajus dar sportuojančiųjų. Neretai šie žmonės mano, kad jų širdis sirgti negali.
Ir nors, eksperto teigimu, reguliarus fizinis krūvis iš tiesų sustiprina širdies raumenį, sulėtina ramybės pulsą bei padidina širdies tūrį, tai – normalus organizmo prisitaikymas, vadinamas sportininko širdimi.
„Svarbu žinoti, kad panašūs pokyčiai kartais gali slėpti ir pavojingus susirgimus. Pavyzdžiui, širdies raumens ligas. Todėl vien gera savijauta ar puiki fizinė forma neleidžia priimti pasvertus sprendimus. Dažnai sunku patikimai atskirti, kur yra fiziologinė adaptacija, o kur – ligos. Dėl šios priežasties intensyviai sportuojantiems žmonėms svarbūs periodiniai kardiologiniai tyrimai – ne vien pasitikėjimas savo organizmu“, – akcentuoja R. Pranevičius.
Dar viena klaida, pasak jo, yra įsitikinimas, kad visi širdies permušimai atsiranda dėl streso. Kardiologas sutinka, jog dauguma pavienių ekstrasistolių iš tiesų yra nepavojingos. Tačiau jei permušimai kartojasi, atsiranda patiriant fizinį krūvį arba juos lydi galvos svaigimas, dusulys ar beveik alpimas, tai gali signalizuoti apie rimtesnius širdies ritmo sutrikimus.
„Panašiai klaidinga manyti, kad viena, gydytojo kabinete atliekama, elektrokardiograma galutinai paneigia visas širdies ligas. Visgi ji užfiksuoja vos kelių sekundžių širdies veiklą. Jei tuo metu ritmo sutrikimo nėra, tyrimas gali būti visiškai normalus. O problema pasireikš kitomis valandomis ar net kitomis dienomis. Todėl vienas normalus tyrimas nėra visam gyvenimui galiojantis sveikatos pažymėjimas“, – pabrėžia kardiologas.
Atsakė, ką prisiminti būtina
Šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Nors pastaraisiais metais mirtingumo rodikliai nežymiai mažėja, situacija tebėra viena prasčiausių Europos Sąjungoje.
Apie tai kalbėdamas R. Pranevičius pastebi ir dar vieną tendenciją – praktikoje dažniausiai tenka matyti ne žmones, kurie visiškai ignoruoja simptomus, o tuos, kurie per ilgai laukia.
„Pacientai, manydami, kad jiems „dar per anksti“ susirgti arba kad juntami pojūčiai „netinka“ įsivaizduojamam, filmuose matomam širdies priepuolio vaizdui, tiesiog neįvertina situacijos rimtumo. Svarbiausia suprasti, jog širdies liga neturi vieno teisingo scenarijaus – nei pagal amžių, simptomus ar fizinę formą. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar sulaukė trisdešimties, ar septyniasdešimties, turėtų žinoti savo pagrindinius rizikos veiksnius: kraujospūdį, cholesterolio lygį, gliukozės rodiklius, šeimos anamnezę, gyvenimo būdą. Ir privalu nelaukti, kol atsiras dramatiškas simptomas. Galvoti reikėtų pradėti dabar“, – perspėja kardiologas.
Visgi žmonės, priduria jis, neretai tikisi, kad jų situacija neatitinka klasikinio širdies priepuolio vaizdo, todėl uždelsia kreiptis pagalbos valandomis ar net dienomis. O laikas gydant išeminės širdies ligas yra vienas svarbiausių veiksnių – kuo greičiau atkuriamas kraujo tekėjimas vainikinėje arterijoje, tuo mažiau žalos padaroma širdies raumeniui.
„Klinikiniai tyrimai tai patvirtina konkrečiais skaičiais. Kiekviena papildoma valanda, prarasta iki intervencinio gydymo, gali padidinti mirštamumą apie 55 proc., o kiekvienas papildomas 30 minučių delsimas prideda apie 7,5 proc. papildomos rizikos. Panašus scenarijus kartojasi ir sergant prieširdžių virpėjimu. Šis širdies ritmo sutrikimas ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, tačiau negydomas reikšmingai padidina insulto riziką. Laiku nustačius diagnozę ir pradėjus gydymą, tokios rizikos daugeliu atvejų galima išvengti“, – teigia jis.
Todėl kardiologas primena – jei atsiranda naujas ar pasikartojantis dusulys, neįprastas nuovargis, permušimai ar spaudimas krūtinėje, neverta bandyti patiems spręsti, ar tai pakankamai rimta. Daug racionaliau tiesiog pasitikrinti.
„Statistika rodo – iki 80 proc. priešlaikinių infarktų ir insultų būtų galima išvengti laiku atpažinus ir suvaldžius rizikos veiksnius. Todėl savo kraujospūdį, cholesterolio rodiklius ir pulsą verta žinoti taip pat gerai, kaip žinome savo telefono numerį“, – reziumuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Skubios pagalbos centro vadovas.
About the Author
