Vasara daugeliui šeimų reiškia keliones, poilsį ir laiką su vaikais. Tačiau išsiskyrusiems tėvams net ir įprastos kelių savaičių atostogos užsienyje gali tapti rimtu teisiniu ginču. Ypač tada, kai vaiko išvykimo į užsienį sąlygos nėra aiškiai aptartos skyrybų dokumentuose.
Advokatų kontoros JURICA tarptautinė teisininkė ir JURICA prekės ženklo savininkė Goda Pranytė sako, kad praktikoje tokios situacijos nėra retos. Vienas iš tėvų suplanuoja kelionę su vaiku, kitas nesutinka arba apie kelionę sužino per vėlai, o tuomet ginčas gali persikelti ne tik į Lietuvos teismus, bet ir į tarptautinį lygmenį.
„Dažnai matome situacijas, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, pavyzdžiui, su mama, o kitas tėvas su vaiku bendrauja pagal nustatytą grafiką. Jeigu skyrybų dokumentuose nėra aiškiai aptarta, kaip vaikas gali vykti į užsienį, net kelionė atostogų gali tapti konflikto priežastimi“, – sako pašnekovė.
Kur baigiasi atostogos ir prasideda teisinė rizika?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta: jeigu vaikas išvyksta kelioms savaitėms, tai – atostogos. Jeigu išvyksta ilgam – tai jau gyvenamosios vietos keitimas. Tačiau, pasak G. Pranytės, praktikoje riba ne visada tokia aiški. Svarbi ne vien kelionės trukmė. Vertinama, ar išvykimas pažeidžia kito tėvo teisę bendrauti su vaiku, ar buvo gautas jo sutikimas, ar tokia galimybė numatyta teismo sprendime arba santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
Pavyzdžiui, jeigu vienam iš tėvų nustatyta teisė matytis su vaiku kartą per savaitę, dviejų savaičių kelionė jau reiškia, kad šis bendravimo grafikas nebus įvykdytas. Jeigu nėra numatyta, kaip tos dienos bus kompensuojamos, gali kilti ginčas dėl nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo.
„Net ir trumpa kelionė gali sukelti problemų, jeigu ji nebuvo suderinta, o dėl jos kitas tėvas negali matytis su vaiku taip, kaip numatyta. Todėl labai svarbu iš anksto aptarti ne tik pačią galimybę keliauti, bet ir tai, kaip bus kompensuojamas praleistas bendravimo laikas“, – sako teisininkė.
Didžiausia klaida, kai skyrybų dokumentuose apie keliones neužsimenama
Pasak G. Pranytės, dažnai problema atsiranda dar skyrybų metu. Tėvai susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo grafiko, tačiau neaptaria, kaip bus sprendžiami vaiko išvykimo į užsienį klausimai. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dažnai keliauja, turi artimųjų kitose šalyse, dirba tarptautiniu mastu arba planuoja ilgesnes viešnages užsienyje.
„Pagrindinis dalykas, kurį norėčiau akcentuoti, yra būtinybė labai detaliai numatyti sąlygas dar skiriantis. Nesvarbu, ar santuoka nutraukiama taikiai, ar ginčo tvarka. Jeigu tėvai turi vaikų ir planuoja keliauti, šios sąlygos turi būti aiškiai įrašytos“, – pabrėžia pašnekovė.
Tokios sąlygos gali būti aptariamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, jeigu šalys skiriasi bendru sutarimu. Joje galima numatyti, kokiais atvejais vaikas gali vykti į užsienį, ar reikalingas kito tėvo sutikimas, kokia forma jis duodamas, kiek laiko iš anksto apie kelionę reikia informuoti kitą tėvą, kokie duomenys turi būti pateikti ir kaip kompensuojamas praleistas bendravimo laikas.
Kai kuriais atvejais verta iš anksto numatyti ir praktinius sprendimus, kurie leistų vienam iš tėvų gauti notaro patvirtintą kito tėvo sutikimą konkrečiai kelionei arba ilgesniam laikotarpiui. Kuo aiškesnė tvarka, tuo mažiau erdvės interpretacijoms.
„Jeigu tokios sąlygos nėra, o apie išvykimą į užsienio valstybes dokumentuose iš viso neužsimenama, piktybiškai nusiteikęs tėvas gali inicijuoti teisminius procesus. Tuomet stringa kelionės, atsiranda ginčai, o kartais situacija išauga iki tarptautinės bylos“, – sako G. Pranytė.
Kai kelios savaitės tampa ginču dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo užsienyje
Viena jautriausių situacijų kyla tada, kai vienas iš tėvų išvyksta su vaiku į kitą šalį be aiškaus susitarimo, o kitas tėvas mano, kad pažeistos jo teisės. Tokiais atvejais gali būti inicijuojamos bylos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Nors tėvams dažnai atrodo, kad jie tiesiog išvyko pailsėti ar aplankyti artimųjų, kitai pusei tai gali atrodyti kaip neteisėtas vaiko išvežimas arba laikymas kitoje valstybėje.
G. Pranytė pasakoja, kad praktikoje pasitaiko ir itin jautrių atvejų. „Turėjome situaciją Airijoje, kai mama su vaikais išvyko pas senelius. Jie užtruko vos kelias dienas, bet jau buvo pradėta byla pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl galimai neteisėto vaikų išvežimo ar laikymo kitoje valstybėje. Tai rodo, kad kartais pakanka labai trumpo laiko, jeigu nėra aiškaus susitarimo ir tarp tėvų yra konfliktas“, – teigia G. Pranytė.
Tokios bylos yra sudėtingos ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Dažnai tenka samdyti teisininkus Lietuvoje ir užsienio valstybėje, kurioje pradėtas procesas. Ginčas gali trukti ilgai, o jo pasekmės gali būti itin rimtos.
Vaikas gali būti grąžinamas į valstybę, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta. Kartu gali būti vertinamas ir vieno iš tėvų elgesys: ar jis veikė sąžiningai, ar paisė kito tėvo teisių, ar užtikrino vaiko ryšį su abiem tėvais. Kai kuriais atvejais tokia situacija gali turėti įtakos ir vėlesniems ginčams dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos.
Todėl, pasak G. Pranytės, tokiose situacijose svarbiausia ne bandyti „apeiti“ kitą tėvą, o iš anksto aiškiai susitarti. Kuo mažiau neapibrėžtumo lieka dokumentuose, tuo mažesnė rizika, kad paprasta kelionė taps tarptautiniu teisiniu procesu.
Sutikimas kelionei ir gyvenamosios vietos keitimas nėra tas pats
Svarbu atskirti du dalykus: laikiną vaiko išvykimą ir vaiko gyvenamosios vietos valstybės keitimą.
Laikinas išvykimas gali būti atostogos, viešnagė pas senelius, kelionė gydymo, poilsio ar kitais trumpalaikiais tikslais. Tačiau kai vaikas pradedamas leisti į mokyklą ar darželį kitoje šalyje, kai ten kuriama kasdienė rutina, pasirenkami gydytojai, nuomojamas būstas ar formuojama nauja socialinė aplinka, toks išvykimas jau gali būti vertinamas kaip gyvenamosios vietos keitimas. Tokiam sprendimui paprastai reikalingas kito tėvo sutikimas arba teismo sprendimas. Vienašališkai nuspręsti, kad vaikas nuo šiol gyvens kitoje valstybėje, negalima.
Vis dėlto praktikoje ginčai dažnai kyla dar iki akivaizdaus persikėlimo. Pakanka, kad kelionė sutrikdytų nustatytą bendravimo grafiką arba vienam iš tėvų kiltų įtarimas, jog laikinas išvykimas gali užsitęsti. „Būna, kad viena pusė išvyksta mėnesiui, o kita pusė teigia, jog jau yra laikinai pakeista vaiko gyvenamoji vieta. Todėl kuo aiškiau viskas aptarta dokumentuose, tuo mažiau erdvės interpretacijoms“, – sako G. Pranytė.
Šioje vietoje svarbiausia suprasti, kad rizika kyla ne vien tada, kai vaikas faktiškai perkeliamas gyventi į kitą šalį. Ji atsiranda ir tada, kai dokumentuose nėra aiškios tvarkos, o tėvai skirtingai supranta, kas yra įprasta kelionė, ilgesnė viešnagė ar gyvenimo centro perkėlimas.
Ką būtina numatyti skyrybų dokumentuose?
Pasak teisininkės, vaiko kelionių į užsienį tvarka neturėtų būti paliekama žodiniams susitarimams ar „savaime suprantamoms“ taisyklėms. Tai viena iš tų sričių, kuriose neapibrėžtumas vėliau gali tapti ginčo priežastimi.
Aiškiai aprašyta tvarka padeda apsaugoti ne tik tėvų teises, bet ir vaiką. Ji sumažina riziką, kad kelionė bus sustabdyta paskutinę minutę, kad vienas iš tėvų jausis eliminuotas iš sprendimų priėmimo arba kad atostogos taps pagrindu teisminiam procesui.
Skyrybų dokumentuose verta numatyti:
- ar vaikas gali vykti į užsienį su vienu iš tėvų;
- į kokias valstybes galima vykti be atskiro sutikimo, o kada jis būtinas;
- kokia forma turi būti duodamas sutikimas;
- prieš kiek laiko kitas tėvas turi būti informuojamas apie kelionę;
- kokia informacija turi būti pateikta: kelionės datos, valstybė, gyvenamosios vietos adresas, bilietai, kontaktai;
- kaip kelionės metu bus užtikrinamas vaiko ryšys su kitu tėvu;
- kaip bus kompensuojamos praleistos bendravimo dienos;
- kokia tvarka taikoma, jeigu kelionė užsitęsia dėl ligos, atšaukto skrydžio ar kitų objektyvių priežasčių;
- kaip sprendžiami ginčai, jeigu vienas iš tėvų nesutinka su kelione.
G. Pranytė pabrėžia, kad tokios sąlygos neturėtų būti rengiamos formaliai. Kiekvienos šeimos situacija skirtinga, todėl dokumentai turi atspindėti realų tėvų ir vaiko gyvenimą: kelionių įpročius, darbo pobūdį, artimųjų gyvenamąją vietą, bendravimo grafiką ir galimas rizikos vietas.
„Advokato darbas nėra vien įrašyti standartines sąlygas. Turime įvertinti, kaip šeima gyvena iš tikrųjų: ar tėvai dažnai keliauja, kur dirba, ar turi artimųjų užsienyje, kokios situacijos ateityje gali kelti konfliktą. Kokybiška sutartis turi numatyti ne tik dabartinę padėtį, bet ir galimus šeimos gyvenimo pokyčius“, – teigia teisininkė.
Ką daryti, jei skyrybos jau įvyko, o kelionių sąlygos neaptartos?
Jeigu santuoka nutraukta seniai, o dokumentuose nėra aiškiai aptarta vaiko kelionių į užsienį tvarka, tai nereiškia, kad situacija be išeities. Pirmiausia, pasak teisininkės, verta bandyti tartis. Šeimos ginčuose svarbi mediacija. Tai procesas, kuriame šalys, dalyvaujant mediatoriui, bando susitarti be teismo. Kai kuriais atvejais dalyvauja ir advokatai.
„Visada rekomenduojame pirmiausia ne veltis į teisinį ginčą, o bandyti susitarti mediacijos būdu. Dažnai už kito tėvo nesutikimo slypi konkreti priežastis. Pavyzdžiui, jis baiminasi, kad bus pažeistas bendravimo grafikas. Tuomet galima tartis dėl kompensacinio mechanizmo“, – sako G. Pranytė.
Pavyzdžiui, jeigu mama nori išvykti su vaikais dviem savaitėms, galima susitarti, kad vėliau tėvas taip pat turės ilgesnį nepertraukiamą laiką su vaikais. Tokie sprendimai leidžia išvengti teismo, sumažina įtampą ir padeda išlaikyti vaiko ryšį su abiem tėvais.
Jeigu susitarti nepavyksta, galima kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo arba dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tačiau advokatė pabrėžia, kad tai turėtų būti ne pirmas, o paskutinis žingsnis.
Tarptautinės šeimos turi galvoti dar plačiau
Ši tema ypač aktuali šeimoms, kurių gyvenimas susijęs su keliomis valstybėmis. Vienas iš tėvų gali gyventi ar dirbti užsienyje. Vaikas gali turėti dvigubą pilietybę. Seneliai ar kiti artimieji gali gyventi kitoje šalyje. Tokiose situacijose kelionių ir gyvenamosios vietos klausimai turi būti aptarti dar tiksliau.
Advokatų kontora JURICA dirba tarptautiniu mastu 13 jurisdikcijų, todėl, pasak G. Pranytės, tokiose bylose svarbus ne tik Lietuvos teisės išmanymas. Reikia gebėti iš anksto įvertinti, kaip vienas sprendimas dėl vaiko kelionės gali paveikti tėvų teises, vaiko interesus ir galimus procesus užsienyje.
„Tarptautinėse šeimos bylose svarbu suprasti ne tik Lietuvos teisę. Reikia matyti platesnį vaizdą, nes ginčas labai greitai gali persikelti į kitą valstybę. Todėl prevencija čia yra ypač svarbi“, – sako teisininkė.
Svarbiausia taisyklė: susitarti tada, kai dar nėra konflikto
G. Pranytė pabrėžia, kad vaiko kelionių klausimai turėtų būti sprendžiami ne tada, kai bilietai jau nupirkti, o dar derinant skyrybų sąlygas. Kuo aiškiau sutartyje aprašyta kelionių, informavimo, sutikimų ir praleisto bendravimo laiko kompensavimo tvarka, tuo mažesnė rizika, kad įprastos atostogos virs teisminiu ginču. Net ir tada, kai tėvams atrodo, kad jie dėl visko susitarė, verta teisiškai įsivertinti, ar susitarimas bus veiksmingas praktikoje. Advokato konsultacija tokiose situacijose reikalinga ne konfliktui kurti, o jo prevencijai.
„Geriausia šiuos klausimus aptarti dar skiriantis. O jeigu santuoka jau nutraukta ir tokios tvarkos nėra, vis tiek verta pasikonsultuoti. Kartais keli aiškūs sakiniai sutartyje gali padėti išvengti tarptautinio ginčo, didelių išlaidų ir labai skaudžių pasekmių vaikui“, – sako G. Pranytė.
Vaiko interesų apsauga tokiose situacijose prasideda nuo aiškumo. Vienas iš tėvų neturėtų jaustis eliminuotas iš sprendimų dėl vaiko priėmimo, o kitas neturėtų būti priklausomas nuo nepagrįsto draudimo keliauti. Aiški iš anksto sutarta tvarka leidžia vaikui saugiai ilsėtis, palaikyti ryšį su abiem tėvais ir netapti suaugusiųjų konflikto įrankiu.
