Mūsų finansiniai sprendimai dar niekada taip nepriklausė nuo to, kaip atrodome kitų akyse. Socialiniai tinklai pakeitė ne tik bendravimo įpročius, bet ir vartojimo logiką. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, beveik penktadalis (19 proc.) jaunų žmonių jaučia spaudimą atitikti socialiniuose tinkluose matomą gyvenimo būdą. Kai įvaizdis tampa socialine valiuta, trumpalaikiai norai vis dažniau nustelbia ilgalaikius tikslus ir racionalius finansinius sprendimus.
Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi „pagrindinio veikėjo sindromo“ (angl. main character syndrome) sąvoka taikliai apibūdina reiškinį, kai į kasdienį gyvenimą pradedame žiūrėti tarsi į filmą, kuriame norisi būti įdomiausiu personažu. Tuomet svarbūs tampa ne tik mūsų pasirinkimai, bet ir tai, kaip juos mato kiti – kur keliaujame, ką perkame, kur vakarieniaujame ar kaip leidžiame laisvalaikį. Noras kurti gražesnę savo gyvenimo versiją pats savaime nėra problema. Ji atsiranda tada, kai įspūdis tampa svarbesnis už finansines galimybes ir ima neigiamai veikti finansinę, o kartais – ir emocinę sveikatą.
21 proc. jaunų žmonių yra pirkę socialiniuose tinkluose matytas prekes ar paslaugas, nors vėliau dėl to teko riboti savo išlaidas, 15 proc. tam naudojo finansinį rezervą, o 3 proc. net skolinosi, rodo tyrimas.
Brangiausia – ne pirkinio kaina
Įvaizdžio ekonomikoje didžiausią kainą dažnai sumokame ne pirkimo momentu. Kur kas svarbiau tai, ko dėl tokių sprendimų atsisakome – kasdienių finansų balanso, galimybės sukaupti didesnį finansinį rezervą, pradėti investuoti ar greičiau pasiekti kitus ilgalaikius tikslus, galiausiai – tiesiog finansinės ramybės.
Pavienis impulsyvus pirkinys finansinės sveikatos nesugriaus, tačiau kai tokie sprendimai tampa įpročiu, susidaro sniego gniūžtės efektas – pinigų užtenka šiandienos įspūdžiams, bet jų vis labiau pritrūksta rytojaus planams.
Paradoksalu, kad dauguma jaunų žmonių tai supranta. „Swedbank“ tyrimas rodo, kad 45 proc. vienu svarbiausių prioritetų įvardija finansinio rezervo kaupimą. Vis dėlto, kasdieniai finansiniai sprendimai ne visada padeda šio tikslo siekti – trumpalaikis noras neatsilikti neretai nugali ilgalaikę finansinę discipliną. Beveik penktadalis (19 proc.) jaunų suaugusiųjų neturi jokio finansinio rezervo, 26 proc. iš santaupų išgyventų mažiau nei mėnesį.
Kaip neleisti įvaizdžiui valdyti piniginės?
Pirmiausia vertėtų išmokti atpažinti momentą, kai socialiniuose tinkluose matomas turinys ima veikti mūsų finansinius sprendimus. Prieš įsigyjant neplanuotą pirkinį naudinga savęs paklausti: ar jo norėčiau, jei nebūčiau pamatęs socialiniuose tinkluose? Ar daiktas arba patirtis mane trauktų, jei negalėčiau tuo pats pasigirti socialiniuose tinkluose? Tokie paprasti klausimai padeda atskirti tikrą poreikį nuo impulso neatsilikti.
Ne mažiau svarbu sąmoningai valdyti informacinę aplinką. Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs – jie rodo turinį, kuris skatina įsitraukimą, o kartu ir norą lygintis. Jei didžioji dalis matomo turinio nuolat verčia galvoti apie tai, ko dar neturime, verta peržiūrėti, ką sekame ir kokį turinį vartojame kasdien.
Kai noras pirkti vis dėlto atsiranda, padeda paprasta taisyklė – neskubėti. Brangesniems, neplanuotiems pirkiniams verta taikyti bent 24 valandų pauzę. Dažnu atveju emocinis impulsas per tą laiką susilpnėja, o sprendimas tampa racionalesnis.
Galiausiai svarbu pasirūpinti, kad finansiniai tikslai būtų įgyvendinami anksčiau nei atsiranda pagunda išleisti. Automatinis lėšų pervedimas į finansinį rezervą ar investavimo sąskaitą atlyginimo dieną yra vienas veiksmingiausių būdų apsaugoti pinigus nuo impulsyvių sprendimų.
Komentaro autorė – Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė
About the Author
