Skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) šiuo metu turi apie 52 proc. Lietuvos įmonių, iš viso beveik 119,4 tūkst., rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys iki 2026 m. birželio. Nors įsiskolinusių dalis išlieka didelė,bendra skolų suma mažėja – nuo vasario VMI skola sumažėjo apie 35 mln. eurų, „Sodrai“ – apie 4,8 mln. eurų, o Kreditų biuro sistemoje fiksuojama skola – apie 29,5 mln. eurų. Tuo metu areštuotų lėšų suma paaugo maždaug 8,3 mln. eurų iki apytiksliai 633 mln. eurų.
Bendri skolų rodikliai rodo gerėjančią mokėjimų drausmę
Nuo vasario iki birželio mėnesio bendra mokesčių skola VMI sumažėjo 0,4 proc., nors 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu ji augo 0,7 proc. Kovą fiksuotas trumpalaikis, apie 3,2 proc.siekęs šuolis, palyginti su vasariu, tačiau iki birželio skolos suma vėl sumažėjo. Įmonių, turinčių mokestinių įsiskolinimų, skaičius tebeauga, tačiau ši tendencija prasidėjo gerokai anksčiau, o pavasarį augimo tempas pastebimai sulėtėjo. Metinis prieaugis sumažėjo nuo 16,7 proc. vasarį iki 11,8 proc. birželį.
„Vertinant vien bendras skolų sumas, mokėjimų drausmė šį pavasarį netgi pagerėjo. Skolos mažėjo sparčiau, nei įprasta sezoniškai, o įsiskolinusių „Sodrai“ įmonių sumažėjo. Todėl rodikliai nėra būdingi prasidedančiam ekonominiam sunkmečiui“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse Vaidas Žagūnis.
Šį vertinimą papildo ir „Sodros“ duomenys. Socialinio draudimo skola nuo vasario iki birželio krito 10,5 proc., sparčiau nei pernai tuo pačiu metu, kai mažėjimas siekė 7,4 proc., o skolininkių įmonių dalis susitraukė nuo 12,8 iki 11,5 proc.
Sąskaitų areštai atsleidžia tai, ko neparodo skolų statistika
Anot „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovo Artūro Potelio, skola yra įsipareigojimas, kurį neretai galima išdėstyti ar persiderėti. Tuo metu sąskaitos areštas reiškia, kad lėšos jau realiai įšaldytos vykdant išieškojimą, o tai tiesiogiai kerta per įmonės galimybes mokėti atlyginimus ir atsiskaityti su tiekėjais.
„Svarbu vertinti ne tik į skolos dydį, bet ir sąskaitų areštų skaičių bei areštuotų lėšų sumą. Skola parodo finansinį įsipareigojimą, o areštai – jau griežtesnio išieškojimo ar apribojimų signalą. Kai tame pačiame sektoriuje fiksuojamos ir didelės skolos, ir reikšmingos areštuotų lėšų sumos, tai yra stipresnis rizikos rodiklis“, – sako A. Potelis.
Kreditų biuro sistemoje fiksuojama įmonių skola nuo vasario iki birželio sumažėjo 19,1 proc. – gerokai sparčiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai ji traukėsi 6,4 proc. Tačiau areštuotų lėšų suma judėjo priešinga kryptimi – šį pavasarį ji padidėjo 1,3 proc., nors 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo sumažėjusi 3,3 proc.
Areštų skaičius iš esmės nepakito, nors šiuo metu laiku jam įprasta mažėti. Areštuotų sąskaitų šiuo metu turi 5 136 įmonės – 1,5 proc. daugiau nei vasarį. Vidutinė vienai įmonei tenkanti areštų lėšų suma paaugo iki maždaug 70,6 tūkst. eurų.
„Visi keturi areštų rodikliai vienu metu pajudėjo ta pačia kryptimi. Pokyčiai nėra dideli – siekia nuo vieno iki trijų procentų, tačiau svarbiausia yra jų nuoseklumas. Būtent išieškojimo rodikliai parodo, kur finansiniai sunkumai iš potencialios rizikos tampa realiai juntami”, – pastebi V. Žagūnis.
Didesnė finansinė rizika telkiasi keliuose sektoriuose
Didžioji verslo skolų dalis tenka penkiems sektoriams. Prekybos įmonėms priskiriama beveik 28 proc. VMI skolos, nekilnojamojo turto veiklos įmonėms – apie 17 proc., gamybos ir statybos sektoriams – po maždaug 13 proc., o transporto sektoriui – apie 11 proc. Kreditų biuro sistemos duomenimis, didžiausios dalys tenka gamybos ir statybos įmonėms, atitinkamai apie 23 ir 21 proc.
Nepalankesnė areštų dinamika fiksuota transporto ir sandėliavimo sektoriuje, kuris pavasarį silpnėjo pagal visus rodiklius, kiek švelniau – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Transporto sektorių gali papildomai veikti geopolinis neapibrėžtumas ir galimi energijos išteklių kainų svyravimai. Degalams imlūs sektoriai, tokie kaip transportas, sąnaudų augimą paprastai pajunta vieni pirmųjų. Vis dėlto keturių mėnesių duomenys ir kol kas nedideli rodiklių pokyčiai neleidžia jų patikimai susieti su viena konkrečia priežastimi.
„Ten, kur viename sektoriuje susitinka didelės skolos ir augančios areštų sumos, rizikos signalas gerokai stipresnis nei kiekvienas rodiklis atskirai. Šiuo metu ryškiausias pavyzdys yra transportas, o liepos – rugsėjo duomenys parodys, ar tai laikinas svyravimas, ar besiformuojanti tendencija“, – sako V. Žagūnis.
Ką šie duomenys reiškia verslui
Anot V. Žagūnio, duomenys kol kas nerodo sisteminio verslo finansų blogėjimo, tačiau ir nesuteikia pagrindo ignoruoti atskiruose sektoriuose ryškėjančių rizikų. Vertinant verslo partnerių patikimumą, svarbu stebėti ne tik į jų skolos likutį, bet ir į taikomas išieškojimo priemones. Areštuota sąskaita yra kur kas ankstyvesnis įspėjimas nei neapmokėta mokesčių sąskaita.
„Transporto, prekybos ir kitų kurui jautrių veiklų įmonėms likvidumo rezervai, atsiskaitymo terminai ir kuro sąnaudų valdymas turėtų likti verslo dėmesio centre. Bendrieji skolų rodikliai šiuo metu išlieka gana stabilūs, tačiau būtent sąskaitų areštų dinamika gali pirmoji parodyti, ar ši padėtis nesikeičia”, – teigia V. Žagūnis.
