Kelionės, kitoks mitybos ritmas, mažiau vandens, ilgas sėdėjimas automobilyje ar lėktuve ir karštis – kartais pakanka kelių pokyčių, kad atostogų metu sutriktų žarnyno veikla. Nors vidurių užkietėjimas dažnai siejamas su vyresniu amžiumi, specialistai pastebi, kad šiltuoju sezonu ši problema gali užklupti ir jaunus, aktyvius žmones.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Rimvydas Bakas sako, kad vasarą vidurių užkietėjimą dažniausiai lemia ne viena priežastis, o kelių veiksnių derinys: karštis, skysčių netekimas, pakitusi rutina, pakitusi mityba ir tuštinimosi atidėliojamas.
„Vasarą dėl aukštesnės oro temperatūros organizmas netenka daugiau skysčių prakaituodamas. Jei jų netenkama daugiau, nei spėjama papildyti, organizmas siekia išsaugoti vandens atsargas gyvybiškai svarbioms funkcijoms palaikyti. Dėl to storojoje žarnoje iš išmatų rezorbuojama daugiau vandens – jos tampa sausesnės, kietesnės ir sunkiau pasišalina“, – aiškina R. Bakas.
Aktyvus gyvenimo būdas ne visada apsaugo
Pasak vaistininko, fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą, tačiau vasarą vien judėjimo gali nepakakti. Intensyviai sportuojant ar daug laiko leidžiant lauke karštomis dienomis daugiau prakaituojama, todėl kartu su skysčiais netenkama ir elektrolitų. Jei šie nuostoliai nekompensuojami, vidurių užkietėjimo rizika gali didėti.
Žarnyno darbui svarbi ir mityba. Vasarą, ypač keliaujant ar atostogaujant, dažniau valgoma nereguliariai, pasirenkama mažiau skaidulų turinčio maisto, daugiau užkandžiaujama, o vandens išgeriama mažiau nei įprastai.
„Skaidulos padeda išlaikyti tinkamą išmatų konsistenciją ir skatina reguliarų tuštinimąsi. Tačiau vien jų kiekio padidinimas ne visada išspręs problemą, jei žmogus geria per mažai vandens, mažai juda, nereguliariai maitinasi ar nuolat slopina norą tuštintis“, – pabrėžia jis.
Kodėl problema ištinka kelionėje
Atostogų metu žarnynas neretai sureaguoja į pasikeitusią dienotvarkę. Kitas kėlimosi ir valgymo laikas, ilgesnės kelionės, mažesnis judėjimas, viešųjų tualetų vengimas ar noras „palaukti iki viešbučio“ gali sutrikdyti įprastą tuštinimosi ritmą.
„Daugeliui žmonių organizmas yra prisitaikęs prie tam tikro ritmo – valgoma panašiu metu, laikomasi panašaus miego režimo, o noras tuštintis dažnai atsiranda tuo pačiu paros metu. Kelionėse šis ritmas sutrinka, o reguliariai slopinant norą tuštintis išmatos ilgiau užsibūna storojoje žarnoje, iš jų rezorbuojama daugiau vandens, todėl jos tampa kietesnės“, – aiškina vaistininkas.
Tokiais atvejais gali pasireikšti vadinamasis keliautojo vidurių užkietėjimas. Tai dažniausiai laikinas sutrikimas, kuris praeina organizmui prisitaikius arba grįžus prie įprastesnio režimo.
Kada dar palaukti, o kada sunerimti
Trumpalaikis vidurių užkietėjimas po kelionės dažniausiai nėra pavojingas. Tokiais atvejais pirmiausia verta grįžti prie įprastesnės dienotvarkės ir stebėti savijautą. Vis dėlto užsitęsusios ar pasikartojančios problemos nereikėtų nurašyti vien vasarai.
„Jeigu vidurių užkietėjimas tęsiasi kelias savaites, kartojasi arba tai nauja ir neįprasta problema, reikėtų ieškoti priežasties. Ją gali lemti ne tik gyvenimo būdo pokyčiai, bet ir įvairūs sveikatos sutrikimai, tam tikrų vaistų vartojimas ar žarnyno veiklos pokyčiai“, – pastebi R. Bakas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei kartu atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprūs pilvo skausmai, vėmimas ar karščiavimas. Tokie požymiai gali rodyti, kad problema nėra vien funkcinė ir reikia išsamesnio įvertinimo.
Greitas sprendimas neturėtų tapti įpročiu
Kai mitybos ir gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, gali būti naudojamos pagalbinės priemonės, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo situacijos. Vienos jų veikia švelniau ir padeda palaipsniui atkurti reguliarumą, kitos skirtos trumpalaikiam palengvėjimui, kai rezultato reikia greičiau.
„Kai vidurių užkietėjimas yra lengvas ir atsiradęs neseniai, dažnai pradedama nuo gyvenimo būdo korekcijų. Jei to nepakanka, gali būti pasirenkamos švelniai veikiančios priemonės, pavyzdžiui, skaidulų pagrindu pagaminti preparatai arba osmosinio poveikio priemonės, kurios padeda sulaikyti vandenį žarnyne ir taip palengvina tuštinimąsi“, – pasakoja R. Bakas.
Greito poveikio laisvinamieji preparatai gali būti naudingi epizodiškai, pavyzdžiui, kelionės metu užsitęsus vidurių užkietėjimui, tačiau jie neskirti nuolatiniam žarnyno veiklos palaikymui.
„Jeigu žmogus dažnai remiasi tik greito poveikio preparatais, tikroji vidurių užkietėjimo priežastis gali likti neišspręsta. Problema gali būti susijusi su mityba, nepakankamu judėjimu, vartojamais vaistais ar kitais organizmo pokyčiais. Todėl tikslas turėtų būti ne vien greitas rezultatas, bet ir pagalba žarnynui dirbti reguliariai“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.
Svarbiausia – vanduo, skaidulos ir ritmas
Norint sumažinti vidurių užkietėjimo riziką, svarbu pasirūpinti kasdieniais įpročiais. Mityboje turėtų netrūkti daržovių, vaisių, viso grūdo dalių produktų, ankštinių daržovių ir kitų skaidulų turinčių produktų. Didinant skaidulų kiekį, būtina gerti pakankamai skysčių, nes priešingu atveju norimo poveikio galima ir nesulaukti.
Žarnyno veiklą palaikyti padeda reguliarus judėjimas. Pakanka vaikščiojimo ar kitos kasdienės fizinės veiklos. Kelionėse verta daryti pertraukas, pajudėti po ilgesnio sėdėjimo ir stengtis kuo labiau išlaikyti įprastą valgymo bei miego ritmą.
„Dar vienas svarbus įprotis – neatidėlioti noro tuštintis. Organizmo siunčiami signalai yra natūrali reguliavimo sistemos dalis, o dažnai juos ignoruojant gali būti sunkiau išlaikyti reguliarų ritmą“, – sako vaistininkas.
About the Author
