Atliekų krizė Vilniuje nesibaigė – ji tik prasidėjo ir tęsis dar dvejus, trejus ar net penkerius metus. Tiek, kiek vyks teisiniai ginčai teismuose ir kol nebus atstatyta atliekų rūšiavimo gamykla. Vilnius taps priklausomas nuo kelių atliekų tvarkymo bendrovių, kurios ir veš, ir rūšiuos atliekas – konkurencija atliekų sektoriuje dar labiau sumažės.
Krizė tęsis tol, kad nebus naujos gamyklos
Kadangi ginčai tiek dėl gamyklos eksploatavimo, tiek dėl modernizavimo sutarčių nutraukimo bus nagrinėjami teisme, kol jie nebus baigti, VAATC bus sudėtinga skelbti naują viešąjį pirkimą gamyklos atnaujinimui. Taip pat kils klausimų dėl naujo gamyklos operatoriaus konkurso teisėtumo.
„Tokie teismai visose instancijose gali trukti ir penkerius metus. Pralaimėjus, tektų atlyginti žalą ir negautas pajamas už visą šį laikotarpį – kalbame apie dešimtis milijonų“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.
Gamyklos pastato atstatymas taip pat taptų VAATC atsakomybe – tektų šių darbų užbaigimą organizuoti ir finansuoti patiems. Tam vėl tektų skelbti naują viešąjį pirkimą – o tai užtruktų.
„Visą šį laiką – kalbame apie kelerius metus – atliekos daugiausia bus tvarkomos mobiliaisiais įrenginiais. Vadinasi, sumažės antrinių žaliavų atrinkimas, išaugs deginimui ir į sąvartyną išvežamų atliekų kiekiai – tad atliekų krizė visą šį laiką tęsis“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad VAATC neturi jokios praktinės patirties operuoti tokią gamyklą.
„VAATC yra įstaiga, kuri visą laiką daugiausia dėliojo popierius. Gamyklos operavimas nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes mišrios atliekos yra užterštos, dėl to įranga dažnai genda. VAATC pats operuoja Kazokiškių sąvartyną – visi matome, kaip sunkiai jiems tai sekasi, nuolat fiksuojami pažeidimai, o gyventojai kenčia“, – pabrėžia A. Blazgys.
Sumažės konkurencija
Atliekų tvarkymą perėmus bendrovėms „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“, Vilnius taps visiškai priklausomas nuo šių kelių bendrovių. Kartu su „Energesman“ tai buvo keturi didžiausi atliekų tvarkytojai Vilniaus regione.
Iki šiol šios bendrovės vežė atliekas iš gyventojų į rūšiavimo vietas, taip pat rūšiavo atskirai surinktas plastiko, popieriaus, stiklo, metalo atliekas.
„Koncentracija dar labiau išaugs, o konkurencija sumažės – Vilnius nebeturės kitų pasirinkimų, jei kils ginčai su šiomis bendrovėmis. Kai nebelieka konkurencijos, įmonės gali be apribojimų didinti kainas ir diktuoti savo sąlygas, nes kito pasirinkimo tiesiog nebelieka“, – pabrėžia P. Miliauskas.
Negalės gauti ES paramos
VAATC perėmus atliekų rūšiavimo gamyklos operavimą, Vilnius negalės pasinaudoti jokia Europos Sąjungos parama, nes europinis finansavimas gali būti skiriamas tik tiems atliekų tvarkymo įrenginiams, kurie turi teisėtai parinktus privačius operatorius.
Neturint privataus operatoriaus taip pat nebus galima pasinaudoti ES parama gamyklos A zonos (maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo) modernizavimui, kuri kainuos 3,6 mln. Eur ir kurią modernizuoti buvo įsipareigojęs pats VAATC tiesiogiai.
Bus prarasta ir 7,5 mln. Eur ES parama tekstilės ir plastiko perdirbimui, kuri jau buvo paskirta „Energesman“.
Preliminariais skaičiavimais, „VAATC“ sukelta sumaištis Vilniaus regiono gyventojams kainuos virš 50 mln. Eur dėl pabrangusio atliekų tvarkymo, deginimo, gamyklos atstatymo ir sumažėjusios konkurencijos. Jei teisiniai ginčai truks ilgai – suma gali ir dar labiau išaugti.
About the Author
