Ką pasirinkti, jei patinka ir humanitariniai, ir tikslieji mokslai? Sėkmingą tarptautinę karjerą sukūrusi ir prie didžiausių investicinių projektų energetikos ir infrastruktūros srityje dirbanti Katažina Andrukonytė prisipažįsta, kad baigdama mokyklą taip pat susidūrė su šiuo klausimu. „Kelios nesėkmės, aktyvumas ir teisingai pasirinkta studijų kryptis padėjo man atrasti labai patinkantį ir prasmingą darbą. Jeigu reikėtų duoti vieną patarimą būsimiems studentams, sakyčiau – nebijokite rinktis inžinerijos“, – ragina VILNIUS TECH alumnė.
Šiandien Suomijoje gyvenanti K. Andrukonytė vadovauja AFRY įmonės komandai, dirbančiai su tarptautinių finansinių institucijų finansuojamais projektais. Ji koordinuoja sudėtingus energetikos ir infrastruktūros projektus Europoje, Azijoje, Australijoje bei kituose regionuose, vadovauja tarptautinėms komandoms ir konsultuoja bankus, investicinius fondus, vyriausybes bei privačius investuotojus, projektų vystytojus dėl šimtų milijonų eurų vertės investicijų.
Tačiau prieš daugiau kaip dvidešimt metų ji, kaip ir daugelis abiturientų, nežinojo, kokį kelią pasirinkti.
Vienas geriausių sprendimų gyvenime
„Mokykloje buvau maždaug 50 proc. humanitarė ir 50 proc. tiksliukė. Todėl ilgai blaškiausi, domėjausi įvairiomis studijų kryptimis, tarp jų ir teise. Prisipažinsiu, inžinerija nebuvo mano svajonė, tačiau neįstojusi į pirmu numeriu pasirinktas studijas, nutariau studijuoti inžineriją ir galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime“, – prisimena K. Andrukonytė.
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete ji baigė Aplinkos technologijų bakalauro studijas, vėliau – Aplinkos inžinerijos ir valdymo magistrantūrą, o darbdavių paskatinta įgijo ir Pastatų energijos inžinerijos magistro laipsnį.
„Ko nesitikėjau, kad vos įstojus į inžinerijos magistrą, įmonės mus tiesiog išgraibstė dar neįsibėgėjus mokslo metams“, – prisiminusi šypsosi moteris.
Specializaciją padėjo atrasti darbdavys
Studijuodama Katažina suprato du dalykus: pirmas, kad aplinkosauga – labai plati sritis, antras – kad būtina kuo anksčiau atrasti kryptį, kurioje ji norės tas žinias pritaikyti. Lemiamu lūžio tašku tapo darbdavio pasiūlymas, atvėręs kelią į energetikos ir tarptautinių projektų pasaulį.
„Įmonė, kurioje dirbau dar studijuodama, ieškojo specialistų energetikos srityje ir pasiūlė man tęsti mokslus Pastatų energijos inžinerijos magistrantūroje. Jie finansavo mano studijas, nes specialistų labai trūko. Taip ir atradau savo profesinį kelią“, – prisimena specialistė.
Šiandien ji įsitikinusi, kad toks kelias gali būti naudingas daugeliui jaunų žmonių – pirmiausia įgyti plačias galimybes atveriantį inžinerinį išsilavinimą, o vėliau atrasti konkrečią specializaciją.
Universitetas suteikė ne tik žinių, bet ir galimybių
Nors studijos nebuvo lengvos, VILNIUS TECH alumnė prisipažįsta, kad būtent kilę iššūkiai padėjo suformuoti tvirtą profesinį pagrindą.
„Matematikos ir fizikos tikrai buvo nemažai. Tačiau svarbu suprasti, kad inžinerija nėra vien formulės. Sunkesnius etapus tiesiog reikia įveikti – tai natūrali mokymosi proceso dalis“, – pataria Katažina.
Vis dėlto didžiausią įspūdį paliko ne paskaitos, o universiteto suteiktos galimybės.
„Universitetas siūlė daugybę projektų, konkursų, tarptautinių vasaros mokyklų ir mainų programų. Buvau labai aktyvi, dalyvavau seminaruose, projektuose, net šešis kartus pagal tarptautinių mainų programas ir konkursus vykau studijuoti ir stažuotis į užsienį. Teko aplankyti Čekiją, Daniją, Italiją, Pietų Korėją, Suomiją, Švediją. Būtent ten ir supratau, kiek daug galimybių gali suteikti inžinerija“, – patirtimi dalijasi VILNIUS TECH alumnė.
Karjera, prasidėjusi Suomijoje
Šiandien Katažina su šeima gyvena Suomijoje ir dirba tarptautinėje bendrovėje AFRY. Tai – viena didžiausių Europos inžinerijos, projektavimo ir konsultacijų bendrovių, veikianti daugiau kaip 40 šalių ir vienijanti apie 19 tūkst. specialistų.
Jau 15 metų lietuvė dirba prie energetikos ir infrastruktūros projektų, konsultuoja bankus, investicinius fondus ir projektų vykdytojus ir vystytojus. Kiekviename projekte jai tenka bendradarbiauti su dešimtimis skirtingų sričių specialistų – inžinieriais, finansininkais, investuotojais, savivaldybių atstovais ir tarptautinėmis organizacijomis.
„Pastaruosius 3 metus investuotojai ypač daug dėmesio skiria biometano, vandenilio, atsinaujinančios energetikos, hibridinės energijos, energijos kaupimo, centralizuoto šilumos ir elektros gamybos bei tiekimo ir dekarbonizacijos projektams. Tad mano darbe techninės žinios yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbūs bendravimo, derybų ir projektų valdymo įgūdžiai. Iš esmės esu tas žmogus, kuris sujungia skirtingų sričių specialistus į vieną komandą.
Todėl inžinerijoje tikrai yra daug vietos ir žmonėms, turintiems humanitarinių gebėjimų. Energetika šiandien yra globali sritis. Jei esi geras inžinierius, tavo žinios bus reikalingos ir vertinamos visame pasaulyje“, – įsitikinusi ji.
